Sužėkti – staiga ir stipriai užgesti, užslopti (dažniausiai apie šviesą, ugnį). Perkeltine prasme – staiga nustoti veikti, užsiminti, pranykti.
Pavyzdžiai:
1. Vėjas smarkiai pūtė, ir laužas greitai sužėkė.
2. Lemputė mirksėjo, kol galiausiai sužėkė.
3. Jo entuziazmas greitai sužėkė, kai pamatė sudėtingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.