suvytuoti

.
vytúoti, -úoja, -ãvo.

1. svirduliuoti, svyruoti, siūbuoti: Ka mato, ka ta dirba, eina i ta kiek begalia – vytúodama. Vytúo [ja] kaip antė – eina vytúodama. Eidamas į visas puses vytúo [ja]. Teip vytúo [ja],
teip vytúo [ja] – eina menk galėdama. Taip nusimaitino, kad eidamas vytúoja. Toks anos palaikis – vytúo [ja] eidama. Iš po ligos nestiprus – eita vytúodamas. Vytúo [ja] eidamas – kris vieną sykį. Eita kojoms vytúodamas. Baisiai menkas, ir ant kojų nenustova – vytúo [ja] vytúo [ja]. Da, matyt, silpnas iš po ligos: vytúodamas vaikščio [ja]. Vytúo [ja] jau girta eidama biškį i motriška, o vyriškas – ko beklausi: repežoms anie eita. Teip kaip kokia pylė, kad ji eita vytúodama. Ejau vytúodama, nėko negalėjau ėsti. Paršelių pri kiaulės negal beleisti – kiaulė tik vytúo [ja] į šalis, kad tokie drigantai susto [ja] [žįsti]. Vytúo [ja] vytúo [ja] veršis atsistojęs – kaip koks pijokas. Kad paleido pavasarį – vytúo [ja] vytúo [ja] gyvoleliai. Po žiemos išeis karvelės, vytúos – tik gyvybę nešė. Ko vytúoji kaip lendruželė, ko dejuoji kaip gegutelė? Eina vytúodama kaip kleišmonas. Jie vytúodami kai botagai ejo. klibėti, judėti: Vytúo [ja] tik nupirkti krėslai.

2. eiti svyrinėjant, svirduliuojant: Vytúojam čia po ligoninę. Silpstu, vytúoju tik, nepaeinu. Girtas tik vytúo [ja] keliu, tik vytúo [ja] ! Kadai jau išejo, o da tebvytúo [ja] antai. Eik tiesiai, ko vytúoji kaip girtas. Vytúos liuob kumiečiai prasčiai ėsdami. Kumelės votego ir niūkimo raginamos klumpa, vytuoja, net akys pabąla.

3. būti netvirtam, pintis einant: Eiti negaliu – kojos vytúo [ja]. Kojos einant vytúo [ja]. Girtuoklio rankos virpančios ir drebančios, kojos vytuojančios, protas sumišęs, ir nuomonė aptemusi.

4. makaluoti, murdyti: Nunešęs kūdroj ilgiausiai vytavo du bulvių krepšius, tol trankė, kol bulvės paraudo kaip virti vėžiai.

5. pinti, vynioti, rišti: Vytúoja tvoro [je] kartis prie baslių. Aš einu baslių best, o tu eik vytúot. Senelis akėčią vytúoja. Mūsų ponas kilbasom tvoras vytuoja ažtai, kad žydai nevogt [ų] medžio, kad bijot [ų] kiaulienos. Turiu darželį kleveliais vytúotą. Tuinais tuinuota, šilkais vytúota – tai mano daržiukelis (žolynelis. sodelelis).
atvytúoti. atkrypuoti: Šiaip taip lig mūso atvytãvo.
įvytúoti. sunkiai įkopti: Toks apolas (patukęs) buvai, ritu ritu įvytúosi į kalniuką čia pri Ventos.
išvytúoti. išsvirduliuoti: Didžiausios ūkininkės mėgo išgerti, veizėk – išvytãvo jau, įkaitusios būs, raudonos. Išvytãvo nabagas ant saulės da.
nuvytúoti

1. nusvirduliuoti: Nuvytãvo tas lebeda pri panos į svečius, o buvo girtas girčiausis. Sena sena, vėjo paputama – nuvytãvo stenėdama. Lig mašynos nūvytúoju, nūveža į Švėkšną.

2. nupinti: Nuvytãvo kašikelį iš žalių vytelių.
pavytúoti.

1. kiek svyruoti: Veršis kartais pavytúo [ja].

2. sunkiai paeiti: Vos bepavytúo [ja] par kiemą.
parvytúoti. parkrypuoti: Jau piemuo parvytúo [ja] numo. Parvytãvo šiaip taip numie. Kol parvytúosyt liuob iš tos šulinės su viedrais!
privytúoti. primušti, privanoti, nuplakti: Tėvas Jonį privytãvo.
suvytúoti

1. susisukti; susvirduliuoti: Šįryt atsikėliau – galva suvytãvo, susisuko. Suvytãvo i pavirto.

2. priversti svirduliuoti: Suvytúo [ja] muni. tas spragilas, trauko iš vietos.

3. suvynioti, susupti: Į škurlį suvytúosma kokią lėlikę – i nešiosys.

4. surišti, supinti: Reikia Kūčios vakare nukirst vytis tvorai, kur kuolai suvytuota.
užvytúoti. užtverti vytimis: Ažpanterė [jo],
ažvytãvo, padarė tvorą, atsistojo vienas vienam šone, kitas kitam šone ir pradė [jo] vajuities.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vytúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">svirduliuoti, svyruoti, siūbuoti: </span> Ka mato, ka ta dirba, eina i ta kiek begalia – vytúodama. Vytúo [ja] kaip antė – eina vytúodama. Eidamas į visas puses vytúo [ja]. Teip vytúo [ja], teip vytúo [ja] – eina menk galėdama. Taip nusimaitino, kad eidamas vytúoja. Toks anos palaikis – vytúo [ja] eidama. Iš po ligos nestiprus – eita vytúodamas. Vytúo [ja] eidamas – kris vieną sykį. Eita kojoms vytúodamas. Baisiai menkas, ir ant kojų nenustova – vytúo [ja] vytúo [ja]. Da, matyt, silpnas iš po ligos: vytúodamas vaikščio [ja]. Vytúo [ja] jau girta eidama biškį i motriška, o vyriškas – ko beklausi: repežoms anie eita. Teip kaip kokia pylė, kad ji eita vytúodama. Ejau vytúodama, nėko negalėjau ėsti. Paršelių pri kiaulės negal beleisti – kiaulė tik vytúo [ja] į šalis, kad tokie drigantai susto [ja] [žįsti]. Vytúo [ja] vytúo [ja] veršis atsistojęs – kaip koks pijokas. Kad paleido pavasarį – vytúo [ja] vytúo [ja] gyvoleliai. Po žiemos išeis karvelės, vytúos – tik gyvybę nešė. Ko vytúoji kaip lendruželė, ko dejuoji kaip gegutelė? Eina vytúodama kaip kleišmonas. Jie vytúodami kai botagai ejo. <span class="explanation">klibėti, judėti: </span> Vytúo [ja] tik nupirkti krėslai. <br/>2. <span class="explanation">eiti svyrinėjant, svirduliuojant: </span> Vytúojam čia po ligoninę. Silpstu, vytúoju tik, nepaeinu. Girtas tik vytúo [ja] keliu, tik vytúo [ja] ! Kadai jau išejo, o da tebvytúo [ja] antai. Eik tiesiai, ko vytúoji kaip girtas. Vytúos liuob kumiečiai prasčiai ėsdami. Kumelės votego ir niūkimo raginamos klumpa, vytuoja, net akys pabąla. <br/>3. <span class="explanation">būti netvirtam, pintis einant: </span> Eiti negaliu – kojos vytúo [ja]. Kojos einant vytúo [ja]. Girtuoklio rankos virpančios ir drebančios, kojos vytuojančios, protas sumišęs, ir nuomonė aptemusi. <br/>4. <span class="explanation">makaluoti, murdyti: </span> Nunešęs kūdroj ilgiausiai vytavo du bulvių krepšius, tol trankė, kol bulvės paraudo kaip virti vėžiai. <br/>5. <span class="explanation">pinti, vynioti, rišti: </span> Vytúoja tvoro [je] kartis prie baslių. Aš einu baslių best, o tu eik vytúot. Senelis akėčią vytúoja. Mūsų ponas kilbasom tvoras vytuoja ažtai, kad žydai nevogt [ų] medžio, kad bijot [ų] kiaulienos. Turiu darželį kleveliais vytúotą. Tuinais tuinuota, šilkais vytúota – tai mano daržiukelis (žolynelis. sodelelis). <br/><b>atvytúoti</b>. <span class="explanation">atkrypuoti: </span> Šiaip taip lig mūso atvytãvo. <br/><b>įvytúoti</b>. <span class="explanation">sunkiai įkopti: </span> Toks apolas <span class="explanation"> (patukęs) </span> buvai, ritu ritu įvytúosi į kalniuką čia pri Ventos. <br/><b>išvytúoti</b>. <span class="explanation">išsvirduliuoti: </span> Didžiausios ūkininkės mėgo išgerti, veizėk – išvytãvo jau, įkaitusios būs, raudonos. Išvytãvo nabagas ant saulės da. <br/><b>nuvytúoti</b><br/>1. <span class="explanation">nusvirduliuoti: </span> Nuvytãvo tas lebeda pri panos į svečius, o buvo girtas girčiausis. Sena sena, vėjo paputama – nuvytãvo stenėdama. Lig mašynos nūvytúoju, nūveža į Švėkšną. <br/>2. <span class="explanation">nupinti: </span> Nuvytãvo kašikelį iš žalių vytelių. <br/><b>pavytúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek svyruoti: </span> Veršis kartais pavytúo [ja]. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai paeiti: </span> Vos bepavytúo [ja] par kiemą. <br/><b>parvytúoti</b>. <span class="explanation">parkrypuoti: </span> Jau piemuo parvytúo [ja] numo. Parvytãvo šiaip taip numie. Kol parvytúosyt liuob iš tos šulinės su viedrais! <br/><b>privytúoti</b>. <span class="explanation">primušti, privanoti, nuplakti: </span> Tėvas Jonį privytãvo. <br/><b>suvytúoti</b><br/>1. <span class="explanation">susisukti; susvirduliuoti: </span> Šįryt atsikėliau – galva suvytãvo, susisuko. Suvytãvo i pavirto. <br/>2. <span class="explanation">priversti svirduliuoti: </span> Suvytúo [ja] muni. tas spragilas, trauko iš vietos. <br/>3. <span class="explanation">suvynioti, susupti: </span> Į škurlį suvytúosma kokią lėlikę – i nešiosys. <br/>4. <span class="explanation">surišti, supinti: </span> Reikia Kūčios vakare nukirst vytis tvorai, kur kuolai suvytuota. <br/><b>užvytúoti</b>. <span class="explanation">užtverti vytimis: </span> Ažpanterė [jo], ažvytãvo, padarė tvorą, atsistojo vienas vienam šone, kitas kitam šone ir pradė [jo] vajuities.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.