„Suvytinis“ – retas, senas žodis, reiškiantis įvytį, įvainikį (žmogų, kuris yra įvyliojęs kito gyvenimą, ypač meilės santykiuose). Tai yra priešingybė žodžiui „įvytis“ (tas, kurį įvylioja).
Pavyzdžiai:
1. Ji buvo jo suvytinė – ji įvyliojo jį, o ne jis ją.
2. Pasakoje meilužė tėvo suvytinė sukėlė šeimos konfliktą.
Trumpai: „Suvytinis“ – tas, kuris kito įvylioja (ne auka, o veikėjas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.