vyténti, -ẽna, -ẽno. vytinti: Uogas reikia vytént iš lengvo – karštai sušunta. Morkvų prirovė prirovė kaip durna ir vytẽna. Piemenai gena, šakeles laužia, mane. jauną vytẽna.
nuvyténti. nuvytinti: Kam nuvytenai žalias rūteles, kam prapuldenai jaunas dieneles.
pavyténti. pavytinti: Pradalgiuos pavytenaũ dobilus, tada stačiau. Pavytẽnę šieną sudėjo žaginin. Burokų pašarinių nulupa, da pavytẽna, [v] andeniu ažupilia ir anys išrūgsta.
suvyténti. suvytinti: Kad aš rūtų vainikelį saulėj suvytẽnus, kad aš šilko kasnykelį lietuj sulydenus. Rūtas raškėt, suvytẽnot, ežerėly paskandenot. Oi tu, jaunasai berneli, kam tu man prapuldenai, kam tu mano žalias rūtas amžinai suvytenaĩ?. Kaip tę Dievas suvytẽna žmogų?. Vainikėlis susvytẽno.
šìrdį suvyténti sielvartu išvarginti: Dukryte mano brangioji, … kam tu mane vieną palikai, kam tu mano širdelę teip suvytenaĩ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.