Suvyčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įpratimo prie ko nors netekimą arba įgūdžio, įpročio nykimą dėl nepraktiškumo. Tai priešingybė įpratimui (įvyčiojimui).
Pavyzdžiai:
1. Kalbinis:
Po metų užsienyje pajutau suvyčiojimą su gimtąja kalba – pamiršau kai kuriuos sudėtingus žodžius.
2. Sportinis:
Po traumos ilgam sustojus suvyčiojau su bėgimu – dabar reikia vėl pradėti nuo nulio.
3. Kasdienis:
Per atostogas suvyčiojau anksti keltis, todėl grįžus į darbą sunku prisiversti.
Trumpai: suvyčiojimas – tai naudojimo nebuvimo lemiamas įgūdžio silpnėjimas ar įpratimo praradimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.