„Suvis“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sąmonę, atmintį, dėmesį, supratimą. Dabar vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Pranėjo suvis – prarado sąmonę (apalpimo, susijaudinimo metu).
2. Ne į suvį – ne į sąmonę, ne į galvą (pvz., kalbėti ne į suvį).
3. Suvyje laikyti – turėti omenyje, atmintyje.
Sinonimai: sąmonė, atmintis, dėmesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.