suvirkauti

vìrkauti, -auja (-auna), -avo. virkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo; verkauti:

1. Ko jis vìrkauja? Kai kur graudžiai virkauja vaikutis ir čiūčiuoja liūliuoja motinos lopšinę. Vai tu močiute, vai tu virkuonėle, vai tu virkavai dieną naktelę. Rugeliai žaliavo, berneliai dainavo, berneliai dainavo, mergelės virkavo. Kas dienužę virkavau, savim jauna bodėjau. Katras pragėrė jauną mergelę, – eis keliu vìrkaudamas. Vaikščiodama vìrkavo, vìrkaudama dūsavo, vainikėlio nerado. Motka virkãvo – upelė tekėjo. Ar kęsi našlužę dūsaujančią, jos mažus vaikelius virkaujančius?

2. Dzūkijoje, prieš išvažiuodama į jungtuves, jaunoji dar eidavo virkaudama atsisveikinti su rūtele – darželiu. Ažusėdo mūs Juziutė už stalo, besėdėdama, bedūsaudama virkáuna.

3. išduoti panašų garsą į verkimą: Kažkur toli armonika virkauja, skundžiasi. Miško tankmėje graudžiu balsu virkauja kažkoks paukštukas. Viršum galvų, aukštoje padangėje, graudžiai virkavo išsiskirdamos gervės. Tik pelėdos vakarais skundžias, virkauja, vaitoja. Jis. virkavo monotoniškai ir su kažkokiu tyliu įniršiu. Akmuo beržytėje – ir to krūtinėj plakė ir amžiais virkavo manos tautos širdis!
pavìrkauti

1. paverkauti 1: Šaukiau motinėlę pavìrkaudama.

2. tarpais išduoti į verksmą panašų balsą.
privìrkauti. priverkauti: Parvažiavus iš šliūbo duktė privirkauna [tėvui].
suvìrkauti

1. suverkti
5.

2. virkaujant užauginti: Vai tu močiute virkuonėle, vai tu virkavai devynis metus ir suvirkavai devynis sūnus.

3. išduoti į verksmą panašų balsą: Gailiai suvirkavo ąžuolo pėdžia, keldama svirtimi nematytą naštą.
užvìrkauti

1. užverkti
1. Jau mano Agnieška užsivirkavo.

2. užverkti
5. Ažkukavo geguželė žaliajan sodely, ažvirkavo mūs seselė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìrkauti, </b>-auja (-auna), -avo. virkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo; verkauti: <br/>1. Ko jis vìrkauja? Kai kur graudžiai virkauja vaikutis ir čiūčiuoja liūliuoja motinos lopšinę. Vai tu močiute, vai tu virkuonėle, vai tu virkavai dieną naktelę. Rugeliai žaliavo, berneliai dainavo, berneliai dainavo, mergelės virkavo. Kas dienužę virkavau, savim jauna bodėjau. Katras pragėrė jauną mergelę, – eis keliu vìrkaudamas. Vaikščiodama vìrkavo, vìrkaudama dūsavo, vainikėlio nerado. Motka virkãvo – upelė tekėjo. Ar kęsi našlužę dūsaujančią, jos mažus vaikelius virkaujančius? <br/>2. Dzūkijoje, prieš išvažiuodama į jungtuves, jaunoji dar eidavo virkaudama atsisveikinti su rūtele – darželiu. Ažusėdo mūs Juziutė už stalo, besėdėdama, bedūsaudama virkáuna. <br/>3. <span class="explanation">išduoti panašų garsą į verkimą: </span> Kažkur toli armonika virkauja, skundžiasi. Miško tankmėje graudžiu balsu virkauja kažkoks paukštukas. Viršum galvų, aukštoje padangėje, graudžiai virkavo išsiskirdamos gervės. Tik pelėdos vakarais skundžias, virkauja, vaitoja. Jis. virkavo monotoniškai ir su kažkokiu tyliu įniršiu. Akmuo beržytėje – ir to krūtinėj plakė ir amžiais virkavo manos tautos širdis! <br/><b>pavìrkauti</b><br/>1. paverkauti 1: Šaukiau motinėlę pavìrkaudama. <br/>2. <span class="explanation">tarpais išduoti į verksmą panašų balsą</span>. <br/><b>privìrkauti</b>. priverkauti: Parvažiavus iš šliūbo duktė privirkauna [tėvui]. <br/><b>suvìrkauti</b><br/>1. suverkti 5. <br/>2. <span class="explanation">virkaujant užauginti: </span> Vai tu močiute virkuonėle, vai tu virkavai devynis metus ir suvirkavai devynis sūnus. <br/>3. <span class="explanation">išduoti į verksmą panašų balsą: </span> Gailiai suvirkavo ąžuolo pėdžia, keldama svirtimi nematytą naštą. <br/><b>užvìrkauti</b><br/>1. užverkti 1. Jau mano Agnieška užsivirkavo. <br/>2. užverkti 5. Ažkukavo geguželė žaliajan sodely, ažvirkavo mūs seselė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.