virdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. virti 3: Ką bevirdinė̃s valgyti.
2. virti 4: Kad virdinė̃s ilgai [košė],
bus per tiršta.
išvirdinė́ti
1. išvirti
3.
2. išvirti 3: Senė ir valgyt ižvirdinė́jo – buvo gerai. Vyrami turi velėt, ižvirdinė́t. Smarškai (bobausiai) randasi, ale labai reikia darinėt, išvirdinė́t. Širsta [marti],
neintinku ižvirdinė́t. Jos moka gadnai išvirdinė́t. Vienan pienan košės išsivirdinė́ju.
nuvirdinė́ti. nuvirti 1: Itokiam pečyj greit nuvirdinė́ja puodas. Primetė daug sausos malkos, tai puodai nuvirdinė́ja.
privirdinė́ti. privirti
1. Lig graižtuvų alaus verpelę kad privirdinėsu – ir būs gana.
suvirdinė́ti. suvirti 3: Suvirdinė́ja [grybus] ir in bačkas krauna, in miestus veža.
užvirdinė́ti. užvirti 1: Jau pradeda užvirdinė́t viralas. Jau ažvirdinė́ja [v] anduo. | Užvirdinė́j [o] katilas kiaulėmi anta plytos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.