viñgurti, -a, -o. vìngurti. vinguriuoti:
1. Tas kelias viñgura viñgura par tą mišką. Srauni upelė, vingurdama lankoj, vienokiai pasišūkėdama per akmenėlius, gurgėjo. Bėg upelė vingurdama, neš vainiką linguodama.
2. Gerai vinguri, gali jau pirkties dviratį. Jis vingurdamas bėga, ir nesugausi jį. Ungurys viñgurdamas bėga.
3. Viñgurti uodega.
4. vinguriuoti
5. Paukšteliai kožnas kitu balsu vingura savo giesmę.
5. vinguriuoti 6: Vinguri tu kaip vijūnas ir nori išsivingurti įkritęs skolon. Jis nutarė vingurti tarp tų dviejų pavojų.
išviñgurti. išvinguriuoti:
1. Upis tas išviñgurtas išviñgurtas. Keleivis išvingurtas upeles išvydo.
2. Išviñgurk tešlą kepant karvolį pynomis.
3. išvinguriuoti
4. Žentas išsiviñgurs iš bėdos par vingrumą savo.
nuviñgurti. padaryti su vingiais, išsukioti: Nuvingurai vagą varydamas par dirvą.
paviñgurti. pavingiuoti: Paviñgurtas raštas (rašysena) .
suviñgurti. suvìngurti. suvinguriuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.