viksnóti, -ója, -ójo.
1. pamažu judinti, viksenti: Šuo tau priešais su uodega viksnója. Šuo uodegą viksno [ja]. Viksnój [a] uodega gerindamasi. [Ožys] bėga rėkdamas, miknodamas ir barzdelę viksnodamas.
2. bėgti smulkiais žingsneliais, risnoti: Ana viksnó [ja] pryšais be darbo. Jau antai kalė viksnó [ja] į daržinę.
3. gerti: Vikst visą stiklelį liki dugno viksnók.
4. daryti ką sau palankų, stengtis įtikti, gerintis, meilintis: Viksnók šeimyną, tai geriau dirbs, t. y. pakišdamas, dovanodamas jeib ką.
paviksnóti.
1. kiek pajudinti į šalis, pamosikuoti: Paviksnók arkliuo su votagu, lai bėga juo. Būdavo, nors šuo uodega paviksnója, ė dabar nors neik namo. Voveraitės, pasiviksnodamos savo šauniomis uodegaitėmis, bėgo lodamos iš medžio prie medžio.
2. pasistengti įtikti, pasigerinti: Pakišk šeimynai kokį lyšną valgį, gėrį arba drabužį, tai ją paviksnósi del savęs, linksmiau, čyriau dirbs tau.
úodega paviksnóti žūti, mirti: Ans paviksnós úodega kokioj toro [je] už grobstinėjimą.
suviksnóti
1. pradėti viksnoti.
2. suviksėti 2.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.