suviešpatauti

viešpatáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.

1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti. Ne tam mano žemaičiai kraują liedavo kovose, kad svetimi jiems viešpatautų. Čia Vytautas Didis garsiai viešpatavo, ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus. Keistutis iš pilies Trakėnų šaliai viešpatãvo. Baudžiauninkams ir šventą dieną liepia darbus dirbti, apjakę godumu nor jais viešpatauti ir naudoti, bet ne mokyti jų ir atversti. Viešpats viešpatáuja ant savo viešpatystės. Nors baudžiava jau buvo panaikinta, dvaras dar tebeviešpatavo kaime. Bet Jėzus, suvadinęs juos, tarė jiems: žinokite, jog tie, kurie rengiasi valdžią turėt ant giminų, viešpatauja ant jų. Augustas Ciesorius… viešpatavo dabar penkiolika metų po užgimimui Viešpaties. [Demetrijus] ponavojo (viešpatavo) (karaliavo) tenai kaip karalius. Šventieji karaliaus su Christumi ir viešpataus ant žmonių. Jeigu iškęsime su (juo), teipag viešpatausime: jeigu jo užsiginame, ir ans užsigins mūsų. Mes nenorime, idant tasai. ant mūsų viešpatautų. Jį. teip pastatė, idant visu viešpatautų ant žemės. Mane jus viešpatauti davė. Šitai jau aukit, šitai jau duksinkitėsi, idant užsėstumbit ir viešpatautumbit visą žemę. Tai est pusketvirtų metų, per kuriuos Antichristas viešpatáut turi. Niekas (tada) teneviešpatauja ant jūsų pagal valios savo nužeminime. Ne kaipo viešpataudami and tėvainystės Viešpaties, bet kaipo būdami paveikslais gardui. Bylo dvejis buvusį metus karalium, Saule, išmano gerai ir šventai viešpatavusį pagal Dievo noro. | Nedaleidžiu, kad moteriškė mokytų nei and vyro savo viešpatautų. Viešpataująs ant žaibų, griaustinių ir perkūnijų. Nesa geresnis yra vyras kantrus neg ricierius didysis, o kuris viešpatauja ant širdies savos, tai yr kursai patis save nuvaldyt gal, tas galingesnis yra, neg tas, kuris miestus ir pilis pamušinėja. Anie trys daiktai, kurie daugiausiai viešpatauja ant to pasaulio ir didžiausiai žmones nuog daiktų išganančiųjų attraukinėja, tatai yra lobiai, rūpesčiai to pasaulio ir gėrėjimai kūno. Neviešpatausi and jo keršte. būti viešpačiu: Žydai, kurie nenorėjo, idant karalius ir V [iešpats] visa Jėzus Christus Viešpatáutų ant jų. Jėzus Christus… turėjo Viešpataut nug marių ik mariomus ir nug upės net ik kraštamus pasaulio. Dėkavojame tau, Viešpatie Dieve visogalis, kursai… viešpatavai kaipo karalius. Anas karaliaus, ant visų žmonių viešpataus. Taip viešpatau [ja] tėvas, sūnus viešpatau [ja] laimingai, dvasia šventa viešpatau [ja] lygiai ir garbingai. Karalius karaliaujančių ir viešpats viešpataujančių.

2. turėti valią, tvarkyti, vadovauti: Par pirmą karą dvare tam vokiečiai viešpatãvo. Aš viena čia viešpatáuju. Daryk ką nori: puoškis, važinėk, viešpatauk namuose, tik nebesusitikinėk su juo. | Tam miškely tie vištukai tę gyvena, viešpatáuja.

3. būti įsigalėjusiam, vyrauti: Sklerozė viešpatauja, neina atsimyt. Nesgi visur tenai. amžina naktis viešpatavo. Kur visi prabangai, viešpatáuja lapumas ir pompa veliniška, apsirijimas, girtavimas, pasileidimas. [Didelio turtingumo] čia tarp prūsų viešpatauta praėjusiame tūkstantmetyje. Karščiai viešpatauja. Mūsų lomose jau viešpatavo ruduo. Viešpatavo didelė nakties ramuma. Nebūkit juokdariai, kai blogis pasauly viešpatauja. Kaip čia ta kultūra gali kilti, kad partijų kova taip viešpatauja visur: ką vieni pastato, kiti griauna. Jo ramybė teviešpatauja tavo sieloje, mano dukrele! Buvo naktis, aplinkui rimtis viešpatavo. Mieste viešpatavo lenkų ir rusų kalbos. Sulaužė Viešpats lazdą bedievių, rykštę viešpataujančių. Pakajus teipag Dievo teviešpatauja širdyse jūsų. Christus iš numirusiųjų yra prikeltas, daugiaus nemirs, smertis daugiaus ant jo neviešpataus. | Dabar labai vagys viešpatáuja (daug jų yra) .
apviešpatáuti. apiviešpatauti. apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę. Dievas tėvas davė apiviešpataut visas žmones ir visas gimines svieto to. Tave iš visur apiviešpataus šventa karalystė jo. Nykštukai kaip amaras apviešpataus šitą žemę.
įsiviešpatáuti.

1. įgyti valdžią, įsitvirtinti: Hitlerininkai siekė įsiviešpatauti pasaulyje ir buvo numatę sunaikinti ištisas tautas.

2. įsivyrauti, įsigalėti: Dangus kasdien apniunka, ir lietus įsiviešpatauja. Išnaikinus miškus, Neringoje įsiviešpatavo vėjas ir smėlis. Troboje įsiviešpatavo tyla. Visam pasauly turi taika, ramybė įsiviešpatauti. Tik aš noriu, kad vėl tarp jūsų įsiviešpatautų krikščioniška taika.
išviešpatáuti. kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus.
paviešpatáuti. kurį laiką turėti visą valdžią, pavaldyti: Tūlą laiką paviešpatavę, [komunistai] eina tomis pat pėdomis – grobimo, žiaurumo ir slaptų sutarčių.
priviešpatáuti. pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti.
suviešpatáuti. paviešpatauti.
užviešpatáuti.

1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka. | Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly. Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir tada užviešpataudavo silkinis, prasidėdavo gavėnia.

2. įsigalėti: Poezija pagauna savo galion, užvaldo mane, užviešpatauja mane. Tyla užviešpatãvo namus. Jau merkiasi dienelė, naktis užviešpataus. Nė iš kur nesulaukdami nuraminimo, leidžiame užviešpatauti savyje bjauriausiai apatijai. Dar kartą nekantriai sudardėjo tėvo snapas, ir tada užviešpatavo tyla gandro namus klevo medyje, už skūnės. Ūkyje dabar vėl užviešpatavo santarvė. Gamtoje užviešpatavo baugi tamsa. užgožti, nusmelkti: Kur jau, jie. viską užviešpatãvo – išrovėm.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suviespatauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x