suviešėti

.
viešė́ti, viẽši (viẽšia; -ė́ja;), -ė́jo.

1. būti vaišėse, svečiuose, svečiuotis, kieminėti: Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės dabinėjas, kad viešė́t ar į česnis nukeliaut užsigeidžia. Aš ten viešė́jau gerai. Kad atvažiuotumei viešė́ti, su balta ranka priimsiu. Viešės anie suvažiavę ten šventą dieną, susieina pri kits kito. Viešù jau ilgai, varyk numo. Žvejys atejo py žemininko viešėti. Ale tik tegu ana viẽšie pas mumis, nenuskausma! Viešė́ti gerai, tik nereik užviešė́ti. Kam eisi, viešė́k lig vakaro. O esam ten visur viešė́ję. Kiek dienų viešė́si pry mūso? Gentys buvo atvažiavę viešė́ti. Aš viešė́jau prie savo brolio. Fryzų pirklys, tavo pily viešįs, yra pikta sumanęs prieš tave. Pakvietė pas save Tautvilą viešėti ir apei ūkės reikalus pasiteirauti. Kur aš ikšiol viešėjęs, tai netikri namai. Ir mes ketinam kada parvažiuot viešėtų. Kas tai yra, sūnau? Ko sugrįžai? Ar tai viešėti, ar suvisu? Tai ir viešėti yra gražu, kad lyda visi, pareit smagu! Linksma viešėt, kai myli, miela pareit, kai lydi. Viešė́jau du kartu Eirogalo [je]. Par Naujus metus nereikia eit viešėt: jei eisi, tai ir par visus metus reikės eit. Veda viešė́ti, žada pamylėti. Viešė́k viešė́k, brolužėli, nor šią tamsią naktelę. Aš ne gerti atejau, ne viešė́ti atejau – savo mylos giminelės aplankyt atejau. O kad aš ėjau pas motynuželę, pas motynuželę viešnia viešėti. Prašysiu tetušio ir matušelės, kad leistų viešėti ben nedėlelę. Atsisėsiu už stalelio, viešnele viešė́siu. Ima už rankelių, vadin į svirnelį, prašom viešėti, meiliai pakalbėti. O kad kokian miestan aba kieman įeisit, klauskitės, kas jampi yra vertu, ir viešėkite ten, net išeisit. Bethleme viešėdama… pagimdysianti tikėjosi. | Dabar pasisėjom, dabar yr viešamos dienos lig pat šienpjūtės. Senì, mas tik viẽšam šiame pasaulė [je]. Jau mums tik viẽšamos dienos (greitai mirsime) . Kiek aš čia begyvensu – tik viešù. Ką pas juos viešėt, tai vely ant svetimos duonos sėdėt. Svetur gera viešėti, bet namie dar geriau būti. Ankstybas svečias neilgai vieši.
viešė́tinai. O karalius neragina jį viešė́tis. Jie čia ilgai viešė́jasi. Viešėjos ir viešėjos anuodu vienas pri kito. kurį laiką būti, rodytis: Kiek jau metų saulelė kaip i neviešė́jo pri mūso (buvo lietingos vasaros) . Niekuomet minioj teisybė neviešėjo. Tokios ir tolygios pasakos tebevieši galvose mūsų žmonių. Sieloje viešėjo ne susitaikymo, bet skaudžių praradimų, vienatvės ir netekties jausmas. Gana ilgai viešėjo tyla. Vieši ten dažnai patsai didysis nepasėda kėkštas.

2. valgyti ir gerti vaišėse, vaišintis: Šiandien viešė́jau žuvies. Viẽšam be šnapšo. Viešė́kiat uogas. Viešė́k, vaikali, medaus, obūlių košikės. Viešė́k, tokių vaišių teturam, pieno i duonos, lašiniai netiks. Viešė́k agrastų, serbentų, būk svetys. Viešė́k obūlų, pasirink. Paliko tokį katilą privirtą, viešė́kiatav, sako. Viẽšam tamstos sūrių, skanius suspaudi. Ką, a skaniai viešė́jot? Ten valgyti be galo gerai devė, teip kaip viešė́te viešė́jom. Kiek anie čia viešė́jo, kiek šlemštė – baisu. Padėjo uogų, ko nèviešat? A tatai pyrago reik viešė́ti paties? Ir aš ten gėriau, ir aš viešė́jau: par barzdą varvėjo, dantys neregėjo. Dainiuos, baliavos, viešė́s – balius keldavo bajorai. Didžiausi turgai, eis, viešė́s, baliavos susitikę. Nu, pirmą dieną parvažiuos, tatai jau čia susės, viešė́s viešė́s, gers. I tatai muni váišys, i patys viešė́s. Ana vėl linksmai, su visais sveikinas, su visais viẽša. Ant jų veseilios mes ne juokais visi viešėjome, – reikia ir juos pamylėti. Akys ne duobės. Ten visas kaimas viẽša vestuvėse. Veselė buvo gera, viešė́jo, pagėrė, pasišoko ir išsiskirstė paskiaus. Pyragą pasūdys į cukrų – veselia, viẽša. Sako, anie jau viešą̃, ten gyvena neblogai. Parnešė visa ko, nu i viẽša. Po šliūbo irgi viẽša, gera, šoka. Krikštija, taip pat y [ra] balius, viešė́ti ir alaus visokio ir vynų, ir orielkos [yra]. O ten visumet ponybės viẽša; stalas apkrautas. Daugiau viẽša, daugiau šnapšo y [ra],
daugiau žmonis vaišina. Dabar viẽša žmonys, strainiai apsidarę. Jaunikaitis, palikęs bagotas, pradėjo viešėti par nemierą, aukso piningus saujoms kaip smiltis barstyti. Alkanas vilkas eita viešėti į sodas.
viešė́tinai. Viešė́tinai viẽša, o kad darbuoties nenora [vaikis]. girtauti: Petrė tura du šimtu anam skolos, ta jau ans ten viẽša. Ir anie ten visi traktoristai pas tą Budrį viešė́jo.

3. gardžiuojantis valgyti, skanauti: Aš savo vaikams obulų negyniojau, tiktai viešė́kiat, jei jums tinka. Iš vestuvių vaisių parvežė, i viẽšam. Nu silkė sūra, nemirkyta, ne nėko, iš bačkos išsigreibęs kiek ten daug viešė́si. Maloniai viešė́ti. | Parnešu vaistų, teviẽšie. mėgaujantis ėsti: Eita ėsdamas, viešė́damas, aš galiu plazdinti tus atvarslus su tuo votegu, ans. nejunta. Rainiuo, ka nėra meisų, nėra ko viešė́ti.

4. svečiuotis po Kalėdų namuose ar pas gimines . Par Kalėdas samdytiniai išeina į savo numus viešė́ti. Muno mergė dar pas tėvus tèbvieša, pareis tik po Naujų metų. Ans liuob pas mumis žiemą viešė́s. Atstojau viešėti priš Kalėdas nu gaspadoriaus. Nė dienos, nė viešė́t nejo, kiaurus apalius metus, trejus metus. Motinėlė paliko našlė, ale jin mum užaugydavo po kiaulėniuką, nu, kad jau viešė́sim, tai buvo ko valgyt. O po Kalėdų jau ilgai liuobi viešė́ti. O kiek liuob duos viešamų̃ dienų? – Viešė́k kiek nori!. Kas išėjo viešėtis pas gimines, kas pas tėvus, o kits ir visai atsisakė toliau tarnauti. Merga pareis tik apie Užgavėnes, dabar viẽšisi.

5. dirbti (ppr. vakare), susibūrus į vienus namus, vakaruoti: Kas viešė́t sueina, atsineša verpti, nu tai paskum kalvartus ant suolų sudeda, nu tai tada vakarúot. Šiokiom dienom sueidavom viešė́t, o šventadieniais vakarot eidavom. Kad mergaitės žiemą susirenka viešė́tų, tada pridainuoja. Vakare ir berniokai sueina viešių viešė́tų. Kur viešė́ja mūsų Paulina? Kelios moteriškos sueidavo verpt – sakydavo, kad vieši. Ateik su rateliu pas mane viešė́t. Seniau buvo mada verpt, viešė́t vakare. Tada, būdavo, viešė́tų sueinam šeštadienio vakare.
apviešė́ti.

1. pabūti svečiuose: Visur apviešė́jau, t. y. aplankiau.

2. apsibūti svečiuose: Aš apsiviešė́jau, t. y. apsisvetinau, esmu kaip namiškis. Vulstan’s apsiviešėjęs vendraudamas pasaulė [je] pas giminę, vadinamą estai. Apsiviešėjau miestalė [je],
gavau tose vaišėse ir nakvinties.
atviešė́ti

1. kurį laiką ar kurioje vietoje svečiuotis: A jau visur atviešė́jai, ar išvažiuosi? Vaikiai pareita pri tėvų Kalėdas atviešė́ti.

2. užtektinai svečiuotis: Atsiviešėjau sodo [je],
mieste reik paposnykauti. Per du mėnesius gerai spėjau atsiviešė́t. Gyvenk pas mane paskutines dieneles, atsiviešėk.
įsiviešė́ti; . ilgai svečiuotis: Kad įsiviešė́jo mūsų sveteliai, tai nebenori nė namo. užsibūti, per ilgai būti: Įsiviešėti joms. ilgam neleidžia tenai.
išviešė́ti

1. prabūti svečiuojantis, išsisvečiuoti: Ar ilgai pas jus svečiai išviešė́jo. Išviešėjo tris dienas. Sausai išviešėti.

2. užtektinai svečiuotis.

3. gardžiuojantis suvalgyti: Išviešė́jo visą kiaušynę didiejai vaikai, mažysims nebliko.
nuviešė́ti.

1. pakankamai vaišintis: Pakėlė tą pačią veselę, nuviešė́jo. vaišinantis praleisti, prabūti: Ir anie apsižanijo, nugėrė nuviešė́jo vestuves.

2. vaišinantis nuskurdinti: Svečiai nùvieša gyvenimus, butas. Ponai jau buvo dvarus nuviešėję. Nepadoru būtų tą bobą nuviešė́ti.
paviešė́ti.

1. pasisvečiuoti: Dabar į mus ateik kelias dienas paviešėti (padykinėti, pamedžioti, pauogauti ir šiaip pabūti). [Siuvėjas] paviešė́jęs tris dienas išejo sau vėl po svietą vandravot. Pas mum tik savaitę paviešė́jo ir vėl išvažiavo. Gerai, paviešė́jai, pasirodei esąs, ačiuo, aplankei. Pasisėsk, paviešė́k. Paviešė́k, pabūk numie, neik nėkur. Kai čia atvažiuo [ja],
i paviẽšia biškį. Pas sūnaus paviešė́jau kelias dienas. Einam pas munęs paviešė́ti. Suvažiuo [ja] vasarą visi, pàvieša kaime. Atostogų parvažiuoja paviešėti į kaimą. Brolis paviešėjęs leidos kitos sesers ieškoti. O kaip nutekėjau, metus paviešėjau, nebegedavau senos motušelės. | Paleida [moterys] vyrus paviešė́ti, anie nenusitūra [be draugijų]. | Dar jauna, porą metų gali paviešė́ti (pagyventi be rūpesčių prie tėvų) . Tau aš nieko nedarysiu, paviešėsiuos valandelę. Tatai mano pati atvažiavo paviešėties, neužilgo išvažiuos. Vėlės numirusiųjų ne tik per šermenis savo namus aplankančios, bet ir šiaip tarpais pas savuosius grįžtančios pasiviešėtie. Pasirodo, kad mes be policijos prieglobos negalime nė pasiviešėti. Jis dar prie kunigo pasiviešia. Einu pas dėdę pasiviešė́t. Nedaug teko pasiviešė́t. Labai gražiai pasiviešė́jom, pasibuvom. Pasisėsk, par lytų nėkur neisi, pasiviešė́k. Važiuoja pas žmonos tėvus pasiviešė́t. Kaime pàviešas, atsigaunas nu mūrų suspaudimo. Skrisiu savon šalelėn, pasiviešėjau pas motinėlę po stiklo langeliu. Pasiviešė́ti tėvuose. kurį laiką pabūti: Nereikia man to peilio, tegul paviešė́ja par taũ. O aukštai, aukštai skliautuos, lyg šilkiniuose tinkluos, jaunas mėnuo vaikštinėja, – ir girelėj paviešėja. Bėda – visam pasauliui teta, pas visus mėgsta paviešėti. Proteli, ateik bent paviešė́ti. Žanota motriška, su vaiku – sijonas lig tiek. – protali, ateik a paviešė́ti, a nusišikti! Protel protel, ateik nors paviešė́ti – kada jūs į protą ateiste!? Sylos [vaikinas] turėtų, o protẽlis, e, ateina tik paviešė́ti (neprotingai elgiasi) . pasklisti. Ugnelė išeina paviešė́t – žiūrėk!

2. svečiuojantis pavalgyti, pagerti, pasivaišinti: Nu dabar einav, einam pas mumis, paviešė́si gerai. Paviešė́sma uogų, mergelė, ačiuo. O kaip jūs paviešė́siat, pagersiat, jumis suguldys. Ateikiat paviešė́ti kleckų varškėtų. Pienelio lig kaklo buvo, paviešė́jau, pasilsėjau. Par atlaidus pasidarydavo tetė alaus, tai giminės kaip sueis, ateidavo paviešė́t. Neškias tą butelį, paviešė́si. | Paviešė́jusios vištos kvietieno [je],
neprasčiai. pasivaišinti alkoholiniais gėrimais: Yr tokių, kur pàvieša.

3. gardžiuojantis pavalgyti, paskanauti. . Parnešė uogų, tai pasiviešė́sim.

4. svečiuotis po Kalėdų namuose ar pas gimines . Savaitę paviešė́jai ir išeini tarnaut. Pareisi, paviešė́si pas mamą mėnesį, kiek i vėl išeisi. Liūb leis paviešė́ti, aš liūbu išvažiuoti po mėnesį paviešė́ti. Nu tai matai, kiek paviešì – vieną mėnesį, i vė eik. Katros [mergos] pasilieka ant kitų metų, išeina pasiviešė́t kokią savaitę. Po Kalėdų visa šeimyna išsiskirstė pasiviešėt.

5. pavakaroti dirbant kur svečiuose: Motriškos susirenkam, pàviešam, padainiuojam.
pérviešėti.

1. viešint prabūti: Aniolas párviešėjo visą naktį ir visą laiką kalbėjo su neišpasakyta ukata.

2. per daug prisivaišinti: Pranas persiviešėjo pas kaimyną. Tėvelis būs pársiviešėjęs, nėko nenorės.
praviešė́ti

1. prabūti viešint: Kelias dienas praviešėjau V. Grybo sodyboje, domėdamasis jo kūryba, gyvenimu ir tragišku žuvimu.

2. vaišinantis iššvaistyti: Ponas seniai praviešė́jo tą dvarą. Ką uždirbdavo per savaitę, tą turėdavo nedėldienį su draugais praviešėti.
priviešė́ti

1. pakankamai pribūti svečiuose. . Sočiai prisiviešė́jom, prisibuvom, jau net atsibodo.

2. vaišėse privalgyti: Priviešė́jau, gana, nėko nebsiūlyk. Privaišino, priviešė́jau, parejau soti. Pryviešė́jov vedu viešnių, vašoklių. Pryviešė́ję esam, nėko nebduok. Kaip skaniai pryviešė́jom! Priviešė́jau grybų, daugiau nebnoru. Gali prisiviešėti pry bagoto, o ką gausi nū biedno? Ne, jug ten tura prisìviešėti. Visi užtektinai jau buvo prisiviešėję. vaišėse prisigerti: Ir abudu vedu priviešė́jov teip, girti esav. Negersu, bijau par daug priviešė́ti. Buvom priviešė́jusios, kaip reik prigirdė. Pareis vyrelis pryviešė́jęs. Pasisiūdino naujį šarką, tų įvilktuvių ka prisìviešėjo, lipdamas į prygrindą i pavirto. Tiek jau anuodu prisiviešė́jo, – ta motriškikė įvyniojo katiną į vystyklus, girtims [kūmams] vaiko nedevė.

3. gardžiuojantis privalgyti, priskanauti: Nū medžių uogų prỹviešiu. Dabar prisiviešėsu vaistų – būsu sveika. Prisiviešė́ję esam, nieko nebnoram.
suviešė́ti

1. vaišėse suvalgyti ir išgerti: Viską suviešė́jom, eisma numie. Suviešė́jo visus kopūstus. pasivaišinti valgymais ir gėrimais: Atvažiavo dėdė su dukteria iš Telšių, biškį suviešė́jom.

2. gardžiuojantis suvalgyti: Sùvieša parsivežęs pyrago iš miesto.
užviešė́ti

1. užsibūti viešint, užsisvečiuoti: Užviešė́jau ilgai dvare, t. y. ilgai viešėjau. Ùžvieša mieste ir nebgrįžta. Užviešė́jo mama kažin kur, nesulaukam pareinant. Ekiam, par daug užviešė́jom. Užviešė́jom, labai sutrukom. Neužsiviešė́k ilgai. Ažsiviešė́jom lig gaidžių. Pas tėvus dar užsiviešėjo keletą dienų. ilgai užsibūti: Nebuvo jokios abejonės, kad po ilgai užsiviešėjusios sausros reikia laukti permainos.

2. užvalgyti ar užgerti svečiuose, užsivaišinti: Daba prašom užviešė́ti, jug esi išalkusi. Būtumiam užviešė́ję, ka būtumi atsinešęs. Užviešė́jęs, užgėręs gerai! Užviešė́jo kur, anodija kvepa. Būs kūmoms užviešė́ties, ka išvirėt šnapšės. | Par daug kada užsìvieši vaistų, pradeda galva sukties. per daug prisivaišinti alkoholinių gėrimų: Neužviešė́kiat, nepapulkiat į miliciją, daba graibo įgėrusius. Užviešė́jo vyrai, nebištrauku [namo].

3. vaišėse ko netinkamo užvalgyti: Aš vieną kartą irgi to kriupio užviešė́jau. Užviešė́jo, tampos nu ryto. Užviešė́jo kažin ko, daba paitvėjas. Esu užviešė́jusi talko [je] tarakanų.

4. gardžiuojantis užvalgyti: Užviešė́jau ledų, daba kosu.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>viešė́ti, </b>viẽši (viẽšia; -ė́ja;), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti vaišėse, svečiuose, svečiuotis, kieminėti: </span> Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės dabinėjas, kad viešė́t ar į česnis nukeliaut užsigeidžia. Aš ten viešė́jau gerai. Kad atvažiuotumei viešė́ti, su balta ranka priimsiu. Viešės anie suvažiavę ten šventą dieną, susieina pri kits kito. Viešù jau ilgai, varyk numo. Žvejys atejo py žemininko viešėti. Ale tik tegu ana viẽšie pas mumis, nenuskausma! Viešė́ti gerai, tik nereik užviešė́ti. Kam eisi, viešė́k lig vakaro. O esam ten visur viešė́ję. Kiek dienų viešė́si pry mūso? Gentys buvo atvažiavę viešė́ti. Aš viešė́jau prie savo brolio. Fryzų pirklys, tavo pily viešįs, yra pikta sumanęs prieš tave. Pakvietė pas save Tautvilą viešėti ir apei ūkės reikalus pasiteirauti. Kur aš ikšiol viešėjęs, tai netikri namai. Ir mes ketinam kada parvažiuot viešėtų. Kas tai yra, sūnau? Ko sugrįžai? Ar tai viešėti, ar suvisu? Tai ir viešėti yra gražu, kad lyda visi, pareit smagu! Linksma viešėt, kai myli, miela pareit, kai lydi. Viešė́jau du kartu Eirogalo [je]. Par Naujus metus nereikia eit viešėt: jei eisi, tai ir par visus metus reikės eit. Veda viešė́ti, žada pamylėti. Viešė́k viešė́k, brolužėli, nor šią tamsią naktelę. Aš ne gerti atejau, ne viešė́ti atejau – savo mylos giminelės aplankyt atejau. O kad aš ėjau pas motynuželę, pas motynuželę viešnia viešėti. Prašysiu tetušio ir matušelės, kad leistų viešėti ben nedėlelę. Atsisėsiu už stalelio, viešnele viešė́siu. Ima už rankelių, vadin į svirnelį, prašom viešėti, meiliai pakalbėti. O kad kokian miestan aba kieman įeisit, klauskitės, kas jampi yra vertu, ir viešėkite ten, net išeisit. Bethleme viešėdama… pagimdysianti tikėjosi. | Dabar pasisėjom, dabar yr viešamos dienos lig pat šienpjūtės. Senì, mas tik viẽšam šiame pasaulė [je]. Jau mums tik viẽšamos dienos <span class="explanation"> (greitai mirsime) </span>. Kiek aš čia begyvensu – tik viešù. Ką pas juos viešėt, tai vely ant svetimos duonos sėdėt. Svetur gera viešėti, bet namie dar geriau būti. Ankstybas svečias neilgai vieši. <br/><b>viešė́tinai</b></b>. O karalius neragina jį viešė́tis. Jie čia ilgai viešė́jasi. Viešėjos ir viešėjos anuodu vienas pri kito. <span class="explanation">kurį laiką būti, rodytis: </span> Kiek jau metų saulelė kaip i neviešė́jo pri mūso <span class="explanation"> (buvo lietingos vasaros) </span>. Niekuomet minioj teisybė neviešėjo. Tokios ir tolygios pasakos tebevieši galvose mūsų žmonių. Sieloje viešėjo ne susitaikymo, bet skaudžių praradimų, vienatvės ir netekties jausmas. Gana ilgai viešėjo tyla. Vieši ten dažnai patsai didysis nepasėda kėkštas. <br/>2. <span class="explanation">valgyti ir gerti vaišėse, vaišintis: </span> Šiandien viešė́jau žuvies. Viẽšam be šnapšo. Viešė́kiat uogas. Viešė́k, vaikali, medaus, obūlių košikės. Viešė́k, tokių vaišių teturam, pieno i duonos, lašiniai netiks. Viešė́k agrastų, serbentų, būk svetys. Viešė́k obūlų, pasirink. Paliko tokį katilą privirtą, viešė́kiatav, sako. Viẽšam tamstos sūrių, skanius suspaudi. Ką, a skaniai viešė́jot? Ten valgyti be galo gerai devė, teip kaip viešė́te viešė́jom. Kiek anie čia viešė́jo, kiek šlemštė – baisu. Padėjo uogų, ko nèviešat? A tatai pyrago reik viešė́ti paties? Ir aš ten gėriau, ir aš viešė́jau: par barzdą varvėjo, dantys neregėjo. Dainiuos, baliavos, viešė́s – balius keldavo bajorai. Didžiausi turgai, eis, viešė́s, baliavos susitikę. Nu, pirmą dieną parvažiuos, tatai jau čia susės, viešė́s viešė́s, gers. I tatai muni váišys, i patys viešė́s. Ana vėl linksmai, su visais sveikinas, su visais viẽša. Ant jų veseilios mes ne juokais visi viešėjome, – reikia ir juos pamylėti. Akys ne duobės. Ten visas kaimas viẽša vestuvėse. Veselė buvo gera, viešė́jo, pagėrė, pasišoko ir išsiskirstė paskiaus. Pyragą pasūdys į cukrų – veselia, viẽša. Sako, anie jau viešą̃, ten gyvena neblogai. Parnešė visa ko, nu i viẽša. Po šliūbo irgi viẽša, gera, šoka. Krikštija, taip pat y [ra] balius, viešė́ti ir alaus visokio ir vynų, ir orielkos [yra]. O ten visumet ponybės viẽša; stalas apkrautas. Daugiau viẽša, daugiau šnapšo y [ra], daugiau žmonis vaišina. Dabar viẽša žmonys, strainiai apsidarę. Jaunikaitis, palikęs bagotas, pradėjo viešėti par nemierą, aukso piningus saujoms kaip smiltis barstyti. Alkanas vilkas eita viešėti į sodas. <br/><b>viešė́tinai</b></b>. Viešė́tinai viẽša, o kad darbuoties nenora [vaikis]. <span class="explanation">girtauti: </span> Petrė tura du šimtu anam skolos, ta jau ans ten viẽša. Ir anie ten visi traktoristai pas tą Budrį viešė́jo. <br/>3. <span class="explanation">gardžiuojantis valgyti, skanauti: </span> Aš savo vaikams obulų negyniojau, tiktai viešė́kiat, jei jums tinka. Iš vestuvių vaisių parvežė, i viẽšam. Nu silkė sūra, nemirkyta, ne nėko, iš bačkos išsigreibęs kiek ten daug viešė́si. Maloniai viešė́ti. | Parnešu vaistų, teviẽšie. <span class="explanation">mėgaujantis ėsti: </span> Eita ėsdamas, viešė́damas, aš galiu plazdinti tus atvarslus su tuo votegu, ans. nejunta. Rainiuo, ka nėra meisų, nėra ko viešė́ti. <br/>4. <span class="explanation">svečiuotis po Kalėdų namuose ar pas gimines</span> </span>. Par Kalėdas samdytiniai išeina į savo numus viešė́ti. Muno mergė dar pas tėvus tèbvieša, pareis tik po Naujų metų. Ans liuob pas mumis žiemą viešė́s. Atstojau viešėti priš Kalėdas nu gaspadoriaus. Nė dienos, nė viešė́t nejo, kiaurus apalius metus, trejus metus. Motinėlė paliko našlė, ale jin mum užaugydavo po kiaulėniuką, nu, kad jau viešė́sim, tai buvo ko valgyt. O po Kalėdų jau ilgai liuobi viešė́ti. O kiek liuob duos viešamų̃ dienų? – Viešė́k kiek nori!. Kas išėjo viešėtis pas gimines, kas pas tėvus, o kits ir visai atsisakė toliau tarnauti. Merga pareis tik apie Užgavėnes, dabar viẽšisi. <br/>5. <span class="explanation">dirbti (ppr. vakare), susibūrus į vienus namus, vakaruoti: </span> Kas viešė́t sueina, atsineša verpti, nu tai paskum kalvartus ant suolų sudeda, nu tai tada vakarúot. Šiokiom dienom sueidavom viešė́t, o šventadieniais vakarot eidavom. Kad mergaitės žiemą susirenka viešė́tų, tada pridainuoja. Vakare ir berniokai sueina viešių viešė́tų. Kur viešė́ja mūsų Paulina? Kelios moteriškos sueidavo verpt – sakydavo, kad vieši. Ateik su rateliu pas mane viešė́t. Seniau buvo mada verpt, viešė́t vakare. Tada, būdavo, viešė́tų sueinam šeštadienio vakare. <br/><b>apviešė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pabūti svečiuose: </span> Visur apviešė́jau, t. y. aplankiau. <br/>2. <span class="explanation">apsibūti svečiuose: </span> Aš apsiviešė́jau, t. y. apsisvetinau, esmu kaip namiškis. Vulstan’s apsiviešėjęs vendraudamas pasaulė [je] pas giminę, vadinamą estai. Apsiviešėjau miestalė [je], gavau tose vaišėse ir nakvinties. <br/><b>atviešė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką ar kurioje vietoje svečiuotis: </span> A jau visur atviešė́jai, ar išvažiuosi? Vaikiai pareita pri tėvų Kalėdas atviešė́ti. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai svečiuotis: </span> Atsiviešėjau sodo [je], mieste reik paposnykauti. Per du mėnesius gerai spėjau atsiviešė́t. Gyvenk pas mane paskutines dieneles, atsiviešėk. <br/><b>įsiviešė́ti; </b>. <span class="explanation">ilgai svečiuotis: </span> Kad įsiviešė́jo mūsų sveteliai, tai nebenori nė namo. <span class="explanation">užsibūti, per ilgai būti: </span> Įsiviešėti joms. ilgam neleidžia tenai. <br/><b>išviešė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">prabūti svečiuojantis, išsisvečiuoti: </span> Ar ilgai pas jus svečiai išviešė́jo. Išviešėjo tris dienas. Sausai išviešėti. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai svečiuotis. </span> <br/>3. <span class="explanation">gardžiuojantis suvalgyti: </span> </span> Išviešė́jo visą kiaušynę didiejai vaikai, mažysims nebliko. <br/><b>nuviešė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakankamai vaišintis: </span> Pakėlė tą pačią veselę, nuviešė́jo. <span class="explanation">vaišinantis praleisti, prabūti: </span> Ir anie apsižanijo, nugėrė nuviešė́jo vestuves. <br/>2. <span class="explanation">vaišinantis nuskurdinti: </span> Svečiai nùvieša gyvenimus, butas. Ponai jau buvo dvarus nuviešėję. Nepadoru būtų tą bobą nuviešė́ti. <br/><b>paviešė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasisvečiuoti: </span> Dabar į mus ateik kelias dienas paviešėti (padykinėti, pamedžioti, pauogauti ir šiaip pabūti). [Siuvėjas] paviešė́jęs tris dienas išejo sau vėl po svietą vandravot. Pas mum tik savaitę paviešė́jo ir vėl išvažiavo. Gerai, paviešė́jai, pasirodei esąs, ačiuo, aplankei. Pasisėsk, paviešė́k. Paviešė́k, pabūk numie, neik nėkur. Kai čia atvažiuo [ja], i paviẽšia biškį. Pas sūnaus paviešė́jau kelias dienas. Einam pas munęs paviešė́ti. Suvažiuo [ja] vasarą visi, pàvieša kaime. Atostogų parvažiuoja paviešėti į kaimą. Brolis paviešėjęs leidos kitos sesers ieškoti. O kaip nutekėjau, metus paviešėjau, nebegedavau senos motušelės. | Paleida [moterys] vyrus paviešė́ti, anie nenusitūra [be draugijų]. | Dar jauna, porą metų gali paviešė́ti <span class="explanation"> (pagyventi be rūpesčių prie tėvų) </span>. Tau aš nieko nedarysiu, paviešėsiuos valandelę. Tatai mano pati atvažiavo paviešėties, neužilgo išvažiuos. Vėlės numirusiųjų ne tik per šermenis savo namus aplankančios, bet ir šiaip tarpais pas savuosius grįžtančios pasiviešėtie. Pasirodo, kad mes be policijos prieglobos negalime nė pasiviešėti. Jis dar prie kunigo pasiviešia. Einu pas dėdę pasiviešė́t. Nedaug teko pasiviešė́t. Labai gražiai pasiviešė́jom, pasibuvom. Pasisėsk, par lytų nėkur neisi, pasiviešė́k. Važiuoja pas žmonos tėvus pasiviešė́t. Kaime pàviešas, atsigaunas nu mūrų suspaudimo. Skrisiu savon šalelėn, pasiviešėjau pas motinėlę po stiklo langeliu. Pasiviešė́ti tėvuose. <span class="explanation">kurį laiką pabūti: </span> Nereikia man to peilio, tegul paviešė́ja par taũ. O aukštai, aukštai skliautuos, lyg šilkiniuose tinkluos, jaunas mėnuo vaikštinėja, – ir girelėj paviešėja. Bėda – visam pasauliui teta, pas visus mėgsta paviešėti. Proteli, ateik bent paviešė́ti. Žanota motriška, su vaiku – sijonas lig tiek. – protali, ateik a paviešė́ti, a nusišikti! Protel protel, ateik nors paviešė́ti – kada jūs į protą ateiste!? Sylos [vaikinas] turėtų, o protẽlis, e, ateina tik paviešė́ti <span class="explanation"> (neprotingai elgiasi) </span>. <span class="explanation">pasklisti</span>. Ugnelė išeina paviešė́t – žiūrėk! <br/>2. <span class="explanation">svečiuojantis pavalgyti, pagerti, pasivaišinti: </span> Nu dabar einav, einam pas mumis, paviešė́si gerai. Paviešė́sma uogų, mergelė, ačiuo. O kaip jūs paviešė́siat, pagersiat, jumis suguldys. Ateikiat paviešė́ti kleckų varškėtų. Pienelio lig kaklo buvo, paviešė́jau, pasilsėjau. Par atlaidus pasidarydavo tetė alaus, tai giminės kaip sueis, ateidavo paviešė́t. Neškias tą butelį, paviešė́si. | Paviešė́jusios vištos kvietieno [je], neprasčiai. <span class="explanation">pasivaišinti alkoholiniais gėrimais: </span> Yr tokių, kur pàvieša. <br/>3. <span class="explanation">gardžiuojantis pavalgyti, paskanauti. </span>. Parnešė uogų, tai pasiviešė́sim. <br/>4. <span class="explanation">svečiuotis po Kalėdų namuose ar pas gimines</span> </span>. Savaitę paviešė́jai ir išeini tarnaut. Pareisi, paviešė́si pas mamą mėnesį, kiek i vėl išeisi. Liūb leis paviešė́ti, aš liūbu išvažiuoti po mėnesį paviešė́ti. Nu tai matai, kiek paviešì – vieną mėnesį, i vė eik. Katros [mergos] pasilieka ant kitų metų, išeina pasiviešė́t kokią savaitę. Po Kalėdų visa šeimyna išsiskirstė pasiviešėt. <br/>5. <span class="explanation">pavakaroti dirbant kur svečiuose: </span> Motriškos susirenkam, pàviešam, padainiuojam. <br/><b>pérviešėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viešint prabūti: </span> Aniolas párviešėjo visą naktį ir visą laiką kalbėjo su neišpasakyta ukata. <br/>2. <span class="explanation">per daug prisivaišinti: </span> Pranas persiviešėjo pas kaimyną. Tėvelis būs pársiviešėjęs, nėko nenorės. <br/><b>praviešė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">prabūti viešint: </span> Kelias dienas praviešėjau V. Grybo sodyboje, domėdamasis jo kūryba, gyvenimu ir tragišku žuvimu. <br/>2. <span class="explanation">vaišinantis iššvaistyti: </span> Ponas seniai praviešė́jo tą dvarą. Ką uždirbdavo per savaitę, tą turėdavo nedėldienį su draugais praviešėti. <br/><b>priviešė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pakankamai pribūti svečiuose. </span>. Sočiai prisiviešė́jom, prisibuvom, jau net atsibodo. <br/>2. <span class="explanation">vaišėse privalgyti: </span> Priviešė́jau, gana, nėko nebsiūlyk. Privaišino, priviešė́jau, parejau soti. Pryviešė́jov vedu viešnių, vašoklių. Pryviešė́ję esam, nėko nebduok. Kaip skaniai pryviešė́jom! Priviešė́jau grybų, daugiau nebnoru. Gali prisiviešėti pry bagoto, o ką gausi nū biedno? Ne, jug ten tura prisìviešėti. Visi užtektinai jau buvo prisiviešėję. <span class="explanation">vaišėse prisigerti: </span> Ir abudu vedu priviešė́jov teip, girti esav. Negersu, bijau par daug priviešė́ti. Buvom priviešė́jusios, kaip reik prigirdė. Pareis vyrelis pryviešė́jęs. Pasisiūdino naujį šarką, tų įvilktuvių ka prisìviešėjo, lipdamas į prygrindą i pavirto. Tiek jau anuodu prisiviešė́jo, – ta motriškikė įvyniojo katiną į vystyklus, girtims [kūmams] vaiko nedevė. <br/>3. <span class="explanation">gardžiuojantis privalgyti, priskanauti: </span> Nū medžių uogų prỹviešiu. Dabar prisiviešėsu vaistų – būsu sveika. Prisiviešė́ję esam, nieko nebnoram. <br/><b>suviešė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">vaišėse suvalgyti ir išgerti: </span> Viską suviešė́jom, eisma numie. Suviešė́jo visus kopūstus. <span class="explanation">pasivaišinti valgymais ir gėrimais: </span> Atvažiavo dėdė su dukteria iš Telšių, biškį suviešė́jom. <br/>2. <span class="explanation">gardžiuojantis suvalgyti: </span> </span> Sùvieša parsivežęs pyrago iš miesto. <br/><b>užviešė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užsibūti viešint, užsisvečiuoti: </span> Užviešė́jau ilgai dvare, t. y. ilgai viešėjau. Ùžvieša mieste ir nebgrįžta. Užviešė́jo mama kažin kur, nesulaukam pareinant. Ekiam, par daug užviešė́jom. Užviešė́jom, labai sutrukom. Neužsiviešė́k ilgai. Ažsiviešė́jom lig gaidžių. Pas tėvus dar užsiviešėjo keletą dienų. <span class="explanation">ilgai užsibūti: </span> Nebuvo jokios abejonės, kad po ilgai užsiviešėjusios sausros reikia laukti permainos. <br/>2. <span class="explanation">užvalgyti ar užgerti svečiuose, užsivaišinti: </span> Daba prašom užviešė́ti, jug esi išalkusi. Būtumiam užviešė́ję, ka būtumi atsinešęs. Užviešė́jęs, užgėręs gerai! Užviešė́jo kur, anodija kvepa. Būs kūmoms užviešė́ties, ka išvirėt šnapšės. | Par daug kada užsìvieši vaistų, pradeda galva sukties. <span class="explanation">per daug prisivaišinti alkoholinių gėrimų: </span> Neužviešė́kiat, nepapulkiat į miliciją, daba graibo įgėrusius. Užviešė́jo vyrai, nebištrauku [namo]. <br/>3. <span class="explanation">vaišėse ko netinkamo užvalgyti: </span> Aš vieną kartą irgi to kriupio užviešė́jau. Užviešė́jo, tampos nu ryto. Užviešė́jo kažin ko, daba paitvėjas. Esu užviešė́jusi talko [je] tarakanų. <br/>4. <span class="explanation">gardžiuojantis užvalgyti: </span> Užviešė́jau ledų, daba kosu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.