suvėtyti

vė́tyti, -o (vė́čia), -ė.

1. beriant skirti grūdus nuo pelų: Aš vė́tau, par vėją leidžiu javus su velėkle. Vėtykle iš rankos vė́tėm. Turėsma kretilą, vienas pilsma, antras judinsma i vė́tysma. Paima lopetą i vė́to: vis meta [grūdus] an oro, i kap an oro vė́to, te labai gražiai išvėto. Kai vė́to, grūdai lekia pirmyn, o pelus vėjas pučia atgal. Šiaudus ir pelus nugrėbstom, o grūdus vė́čiam. Barstys, vė́tys, leis par vėjį tą sėklą. Sušluodavo krūvoj [iškultus javus] ir vė́to, mėto šiteip. Luobsiam grūdus siausti, vė́tyti. Sėmenus vė́tė prieš vėją ir miežius. Ten grūdus reikės vė́tyti par vėjį. Geras vė [ja] s, reik eiti grūdų vė́tyti. Pasiklos drobules i ant vėjo vė́tys. Tėvas, būdavo, an pado vė́čia grūdus. Bėralinę duoną nevė́to: su mekyna grūda. Sėdas par krūvą ir vė́čia, rugius vė́čia. Būdavo, atsisėda galu klojimo ir viena ranka vė́to. An kaladaitės sėdies ir vė́tai. Kūlius krėčiau, rugius vė́čiau, visokius darbus dariau. Paskiau vėl vė́tė ten su arpu. Vė́tomoji mašina. Ir atrado tenais. senį diedą vieną bevėtant javus. O tas gaspadorius vėtė žirnius. Jei kurio dirva pagal kalendoriaus sėta, tai jau tasai javų jaujoje nevėto. Štai vėtys šioj nakty miežius ant kuliamos aslos. Ir tarė Viešpats: – Simone, Simone, štai šėtonas geidė jus labai vėtyt kaipo kviečius.

2. mėtyti, blaškyti į šalis: Papūs vėjas – beržas siūbuoja, atūš vėtra – šakas vėto. Kuinas gyvai sukindavo tuo pačiu keliu, vėtydamas širmus karčius. Švaitau, krutinu, vėtau. | Jis drabužius vė́to ir vė́to (dulkina) . Našlaitis visų mėtomas ir vė́tomas. Buvo mėtomas ir vėtomas visokių vyresnybių – savų ir nesavų. Gyvenimas, įvykiai pekliška ranka mus vėtė. Per vėlai! Jos liga užsikrėtę, bočių turtą ant vėjo bevėtė. Geriau yra vėtytam nekaip vėtomam būti. Visados vė́tyti žmonės brangesni, o vė́tyti javai brandesni. Ir vėto, ir mėto, visus kampus primėto. užsimoti: Kaip pastvėrė malką, kaip vė́tė!

3. gainioti, varinėti: Prane, kur vėtai avis? Nevėtyk karvės po krūmus. Greit neištekės, kad teip kavalierius vė́to.

4. mušti: Vė́tysu vaiką.

5. daug, godžiai valgyti: Vė́tau kastinį su visu šaukštu, kad svetur.

6. greitai, vikriai ką daryti: Liūbu vėtysu (krausiu, vešiu) vežimus, kad bukštu.
dỹkąją vė́tyti niekus kalbėti: Gana tau dykoja vėtyt. Tingiu klausyt, kai dỹkąją vė́čia.
káilį vė́tyti mušti: Reiks káilį vė́tyti, jei neklausai.
nevė́tytas ir nemė́tytas. apsukrus.
[ir] vė́tytas ir mė́tytas. daug sunkumų išgyvenęs, visko patyręs: Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Tokiuose dalykuose aš vėtytas ir mėtytas. Teko visur būt, vė́tyta ir mė́tyta. Ką čia daug kalbėt, jau jis vė́tytas ir mė́tytas, jo neišmokysi. Jos abi ir mė́tytos ir vė́tytos. | Tokiu būdu mano dienoraščio popiergaliai buvo visą karo metą iš kampo į kampą nešiojami, taip sakant, ir mėtyti ir vėtyti.
atvė́tyti. beriant atskirti grūdus nuo pelų: Paėmęs vėtyklę atvė́tyk klojime rugių duonai kept. Šiandieninė lietuvių raštija tas svetimas grimzles be didelio vargo atvėto.
davė́tyti. baigti vėtyti.
išvė́tyti.

1. beriant išvalyti grūdus nuo pelų: Ižvėčiu. Aš išvė́čiau grūdus ir atvėtas. Aš kap ižvė́tau, tai man sijot nereikia. Dabar kambainai javą nupjauna ir išvė́to. Tai ir išnešdavai dulkes iš tų grūdų, išvė́tydavai. Su vėtykle pilsto pilsto [grūdus] ir išvė́to ant laito. Išvė́tai: kur gražesniai – duonytei ir sėklai, o kur šič blogesni, tai paršiuku [i]. Dvylika bačkų sėmenų išvė́tė i mirė. Ryt rytą paimam [iškultus žirnius],
išvė́tom su vėtykle. Vėtykle išvė́tom grikius ar sauja, kai nėra vėtyklės. Tus kanapius reik išvė́tyti lauk išnešus. Klaime turi tokį šiūpeliuką ir išvė́to. Tus grūdus išvė́to su bertuve, kaip jau iškulia. Rankom išvė́tai su vėtykle – švaru. Paskuo par vėją išvė́to su kretilu tokiu. Vėjo išvėtytas smėlis čia toks švarus, toks saulėje žvilgantis ir girgždantis!. Iškuls, o išsivė́tys liuob par vėjį. Jis klaime parsivežęs išsivė́tė ir gyvena. Paimi, su šluočiuke nušluoji tuos pelus, taip išsivė́to [javai]. Reiks išsivė́tyti grūdus. Savo kluone išsivėtė gražių kviečių. vėtant atsiskirti: Žirniai iš miežių išsivėtė.

2. iššvaistyti, išmėtyti: Anas turėjo pinigų, bet visus išvė́tė. Svetur pinigas greit išsivėto.

3. išvyti, išgainioti: Jei pakels triukšmą, ir išvė́tysiu iš kiemo. Visus kaip šunis par dures išvė́tė. Tas tujau išvė́tė visus užmerktoms akims. Gaspadoris išvė́tė savo uošvėnę iš lovos ir istubos. Tu šiandie išejai iš manę kai išvė́tytas.

4. daug godžiai išvalgyti: Išvė́tė bliūdelį kaip už ausių. Su tokiuo šaukštu galima greit bliūdas išvė́tyt.
káilį išvė́tyti prilupti: Kai išvė́tysiu káilį, tai daugiau taip nedarysi!
išvė́tytas išmė́tytas; . daug sunkumų išgyvenęs.
nuvė́tyti.

1. atskirti grūdus nuo pelų: Vėtys tus grūdus par vėjį ir nuvė́tys. Jeigu nė [ra] ten kur vėtyti, kretiliuką pasikabinęs nuvė́tysi.

2. primušti: Aš tavi tujau nuvė́tau, jei tu mun kepurės neatduodi.

3. nužudyti.
pavė́tyti.

1. kurį laiką vėtyti: Pavė́tyk javus už mane, t. y. paberk grūdus. Sakiau eisiu rugių pavė́tyt. Pavė́tę iškūlė, niekas te nesvėrė. Sėklai paskirs be dirsių, i paskiaus biškį pavė́tys anus.

2. išvyti: Ana vyrą savo pavė́tė, t. y. paginė nuo savęs.

3. daug suvalgyti: Mama, a matai, po kiek aš pavė́tau?

4. smarkiai pabarti, išrėžti: Kunigas per pamokslą ir pavė́tė, kad pusnuogės neit bažnyčion.
parvė́tyti. parginti, parvyti.
pérvėtyti. pervė́tyti. párvėtyti.

1. dar kartą išvėtyti: Pervėčiu. Ima linus, nurauna, atbrauko ituos sėmenus, pérvėto. Sėmenis priseina da i triskart parvė́tyt. Visi senieji eilėraščiai kruopščiai pervėtyti, paliekant tik brandžiausius.

2. užduoti, užšerti: Aš tau kad parvė́tysiu, tu tuoj išdumsi!
pravė́tyti.

1. kiek išvėtyti: Iš kraštų ataskiria [grūdus] su pelais, pravė́to kiek. Biškį pravė́čiau kanapių – tik tam kartuo. Po tam dabokis, idant tos meilės Pono…, nuog pelų pramonių žmogiškų gražiai pravėtytos, ieško. Pasiblokš rugių, prasivė́tys i Onai duonos prasikeps. Tas bernas iškūlęs, prasivėtąs kokį sieką, nunešąs į kruogą pas žydą ir gaunąs tai dienai pavalgyt.

2. pro šalį praginti.
privė́tyti

1. išvėtyti daug grūdų: Išvėčiau didžiausią krūvą rugių ir privė́čiau šimtą pūdų. Tos vėtyklės buvo – aš kiek privė́tydavau! Nevėtyk pelų, vis tiek grūdų neprivėtysi. Kol y [ra] vė [ja] s, reik prisivė́tyti grūdų.

2. godžiai privalgyti.
razvė́tyti. išvėtyti 1: Razvė́tė visa.
suvė́tyti; .

1. viską išvėtyti: Ta ožkelė keršuolėlė miltelius sijojo, tie ožiukai nabagiukai miltelius suvėtė. Nors nedaug buvo javų, bet susirgęs nei iškulti, nei suvėtyti nebegalėjo.

2. sublokšti, supustyti: Lyg putos bangose bolavo suvėtytos sniego krūvelės.

3. suduoti, sušerti: Ką čia su tokiu daug šnekėtis, kelius kartus į ausį suvė́tyk, i viskas. Suvė́tis anas da jai kada snukin. Jei nesusipranta, suvė́tyk par kuprą.

4. sugainioti: Kol aš anus besuvėčiau!

5. greitai, vikriai ką atlikti, sudoroti: Kelias stiklines teip tankiai suvė́tė i jau linksmas. Į sveikatą! Na, suvėtykim taip sau po tris iš eilės!
suvė́tytas ir sumė́tytas labai privargintas: Per dvidešimt su viršum vedybinio gyvenimo metų Sereikis taip buvo Ievos suvėtytas ir sumėtytas, jog, per šalį žiūrint, iš jo buvo belikę tik pakratas.
užvė́tyti

1. užpustyti, užnešti: Važiuota visą naktį vėjo užvėtytu keliu.

2. užduoti, suduoti: Kad užvė́tys, lėksi paskliundrom. Branktu užvė́čiau, ir atsigulė [lapė]. Jam ten gerai užvė́tė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vė́tyti, </b>-o (vė́čia), -ė. <br/>1. <span class="explanation">beriant skirti grūdus nuo pelų: </span> Aš vė́tau, par vėją leidžiu javus su velėkle. Vėtykle iš rankos vė́tėm. Turėsma kretilą, vienas pilsma, antras judinsma i vė́tysma. Paima lopetą i vė́to: vis meta [grūdus] an oro, i kap an oro vė́to, te labai gražiai išvėto. Kai vė́to, grūdai lekia pirmyn, o pelus vėjas pučia atgal. Šiaudus ir pelus nugrėbstom, o grūdus vė́čiam. Barstys, vė́tys, leis par vėjį tą sėklą. Sušluodavo krūvoj [iškultus javus] ir vė́to, mėto šiteip. Luobsiam grūdus siausti, vė́tyti. Sėmenus vė́tė prieš vėją ir miežius. Ten grūdus reikės vė́tyti par vėjį. Geras vė [ja] s, reik eiti grūdų vė́tyti. Pasiklos drobules i ant vėjo vė́tys. Tėvas, būdavo, an pado vė́čia grūdus. Bėralinę duoną nevė́to: su mekyna grūda. Sėdas par krūvą ir vė́čia, rugius vė́čia. Būdavo, atsisėda galu klojimo ir viena ranka vė́to. An kaladaitės sėdies ir vė́tai. Kūlius krėčiau, rugius vė́čiau, visokius darbus dariau. Paskiau vėl vė́tė ten su arpu. Vė́tomoji mašina. Ir atrado tenais. senį diedą vieną bevėtant javus. O tas gaspadorius vėtė žirnius. Jei kurio dirva pagal kalendoriaus sėta, tai jau tasai javų jaujoje nevėto. Štai vėtys šioj nakty miežius ant kuliamos aslos. Ir tarė Viešpats: – Simone, Simone, štai šėtonas geidė jus labai vėtyt kaipo kviečius. <br/>2. <span class="explanation">mėtyti, blaškyti į šalis: </span> Papūs vėjas – beržas siūbuoja, atūš vėtra – šakas vėto. Kuinas gyvai sukindavo tuo pačiu keliu, vėtydamas širmus karčius. Švaitau, krutinu, vėtau. | Jis drabužius vė́to ir vė́to <span class="explanation"> (dulkina) </span>. Našlaitis visų mėtomas ir vė́tomas. Buvo mėtomas ir vėtomas visokių vyresnybių – savų ir nesavų. Gyvenimas, įvykiai pekliška ranka mus vėtė. Per vėlai! Jos liga užsikrėtę, bočių turtą ant vėjo bevėtė. Geriau yra vėtytam nekaip vėtomam būti. Visados vė́tyti žmonės brangesni, o vė́tyti javai brandesni. Ir vėto, ir mėto, visus kampus primėto. <span class="explanation">užsimoti: </span> Kaip pastvėrė malką, kaip vė́tė! <br/>3. <span class="explanation">gainioti, varinėti: </span> Prane, kur vėtai avis? Nevėtyk karvės po krūmus. Greit neištekės, kad teip kavalierius vė́to. <br/>4. <span class="explanation">mušti: </span> </span> Vė́tysu vaiką. <br/>5. <span class="explanation">daug, godžiai valgyti: </span> Vė́tau kastinį su visu šaukštu, kad svetur. <br/>6. <span class="explanation">greitai, vikriai ką daryti: </span> Liūbu vėtysu <span class="explanation"> (krausiu, vešiu) </span> vežimus, kad bukštu. <br/><b> dỹkąją vė́tyti</b> <span class="explanation">niekus kalbėti: </span> Gana tau dykoja vėtyt. Tingiu klausyt, kai dỹkąją vė́čia. <br/><b>káilį vė́tyti</b> <span class="explanation">mušti: </span> </span> Reiks káilį vė́tyti, jei neklausai. <br/><b>nevė́tytas ir nemė́tytas</b>. <span class="explanation">apsukrus. </span> <br/><b> [ir] vė́tytas ir mė́tytas</b>. <span class="explanation">daug sunkumų išgyvenęs, visko patyręs: </span> Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Tokiuose dalykuose aš vėtytas ir mėtytas. Teko visur būt, vė́tyta ir mė́tyta. Ką čia daug kalbėt, jau jis vė́tytas ir mė́tytas, jo neišmokysi. Jos abi ir mė́tytos ir vė́tytos. | Tokiu būdu mano dienoraščio popiergaliai buvo visą karo metą iš kampo į kampą nešiojami, taip sakant, ir mėtyti ir vėtyti. <br/><b>atvė́tyti</b>. <span class="explanation">beriant atskirti grūdus nuo pelų: </span> Paėmęs vėtyklę atvė́tyk klojime rugių duonai kept. Šiandieninė lietuvių raštija tas svetimas grimzles be didelio vargo atvėto. <br/><b>davė́tyti</b>. <span class="explanation">baigti vėtyti. </span> <br/><b>išvė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">beriant išvalyti grūdus nuo pelų: </span> Ižvėčiu. Aš išvė́čiau grūdus ir atvėtas. Aš kap ižvė́tau, tai man sijot nereikia. Dabar kambainai javą nupjauna ir išvė́to. Tai ir išnešdavai dulkes iš tų grūdų, išvė́tydavai. Su vėtykle pilsto pilsto [grūdus] ir išvė́to ant laito. Išvė́tai: kur gražesniai – duonytei ir sėklai, o kur šič blogesni, tai paršiuku [i]. Dvylika bačkų sėmenų išvė́tė i mirė. Ryt rytą paimam [iškultus žirnius], išvė́tom su vėtykle. Vėtykle išvė́tom grikius ar sauja, kai nėra vėtyklės. Tus kanapius reik išvė́tyti lauk išnešus. Klaime turi tokį šiūpeliuką ir išvė́to. Tus grūdus išvė́to su bertuve, kaip jau iškulia. Rankom išvė́tai su vėtykle – švaru. Paskuo par vėją išvė́to su kretilu tokiu. Vėjo išvėtytas smėlis čia toks švarus, toks saulėje žvilgantis ir girgždantis!. Iškuls, o išsivė́tys liuob par vėjį. Jis klaime parsivežęs išsivė́tė ir gyvena. Paimi, su šluočiuke nušluoji tuos pelus, taip išsivė́to [javai]. Reiks išsivė́tyti grūdus. Savo kluone išsivėtė gražių kviečių. <span class="explanation">vėtant atsiskirti: </span> Žirniai iš miežių išsivėtė. <br/>2. <span class="explanation">iššvaistyti, išmėtyti: </span> Anas turėjo pinigų, bet visus išvė́tė. Svetur pinigas greit išsivėto. <br/>3. <span class="explanation">išvyti, išgainioti: </span> Jei pakels triukšmą, ir išvė́tysiu iš kiemo. Visus kaip šunis par dures išvė́tė. Tas tujau išvė́tė visus užmerktoms akims. Gaspadoris išvė́tė savo uošvėnę iš lovos ir istubos. Tu šiandie išejai iš manę kai išvė́tytas. <br/>4. <span class="explanation">daug godžiai išvalgyti: </span> Išvė́tė bliūdelį kaip už ausių. Su tokiuo šaukštu galima greit bliūdas išvė́tyt. <br/><b> káilį išvė́tyti</b> <span class="explanation">prilupti: </span> Kai išvė́tysiu káilį, tai daugiau taip nedarysi! <br/><b>išvė́tytas išmė́tytas; </b>. <span class="explanation">daug sunkumų išgyvenęs. </span> <br/><b>nuvė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atskirti grūdus nuo pelų: </span> Vėtys tus grūdus par vėjį ir nuvė́tys. Jeigu nė [ra] ten kur vėtyti, kretiliuką pasikabinęs nuvė́tysi. <br/>2. <span class="explanation">primušti: </span> Aš tavi tujau nuvė́tau, jei tu mun kepurės neatduodi. <br/>3. <span class="explanation">nužudyti. </span> <br/><b>pavė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vėtyti: </span> Pavė́tyk javus už mane, t. y. paberk grūdus. Sakiau eisiu rugių pavė́tyt. Pavė́tę iškūlė, niekas te nesvėrė. Sėklai paskirs be dirsių, i paskiaus biškį pavė́tys anus. <br/>2. <span class="explanation">išvyti: </span> Ana vyrą savo pavė́tė, t. y. paginė nuo savęs. <br/>3. <span class="explanation">daug suvalgyti: </span> Mama, a matai, po kiek aš pavė́tau? <br/>4. <span class="explanation">smarkiai pabarti, išrėžti: </span> Kunigas per pamokslą ir pavė́tė, kad pusnuogės neit bažnyčion. <br/><b>parvė́tyti</b>. <span class="explanation">parginti, parvyti. </span> <br/><b>pérvėtyti</b>. pervė́tyti. párvėtyti. <br/>1. <span class="explanation">dar kartą išvėtyti: </span> Pervėčiu. Ima linus, nurauna, atbrauko ituos sėmenus, pérvėto. Sėmenis priseina da i triskart parvė́tyt. Visi senieji eilėraščiai kruopščiai pervėtyti, paliekant tik brandžiausius. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, užšerti: </span> Aš tau kad parvė́tysiu, tu tuoj išdumsi! <br/><b>pravė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išvėtyti: </span> Iš kraštų ataskiria [grūdus] su pelais, pravė́to kiek. Biškį pravė́čiau kanapių – tik tam kartuo. Po tam dabokis, idant tos meilės Pono…, nuog pelų pramonių žmogiškų gražiai pravėtytos, ieško. Pasiblokš rugių, prasivė́tys i Onai duonos prasikeps. Tas bernas iškūlęs, prasivėtąs kokį sieką, nunešąs į kruogą pas žydą ir gaunąs tai dienai pavalgyt. <br/>2. <span class="explanation">pro šalį praginti. </span> <br/><b>privė́tyti</b><br/>1. <span class="explanation">išvėtyti daug grūdų: </span> Išvėčiau didžiausią krūvą rugių ir privė́čiau šimtą pūdų. Tos vėtyklės buvo – aš kiek privė́tydavau! Nevėtyk pelų, vis tiek grūdų neprivėtysi. Kol y [ra] vė [ja] s, reik prisivė́tyti grūdų. <br/>2. <span class="explanation">godžiai privalgyti. </span> <br/><b>razvė́tyti</b>. išvėtyti 1: Razvė́tė visa. <br/><b>suvė́tyti; </b>. <br/>1. <span class="explanation">viską išvėtyti: </span> Ta ožkelė keršuolėlė miltelius sijojo, tie ožiukai nabagiukai miltelius suvėtė. Nors nedaug buvo javų, bet susirgęs nei iškulti, nei suvėtyti nebegalėjo. <br/>2. <span class="explanation">sublokšti, supustyti: </span> Lyg putos bangose bolavo suvėtytos sniego krūvelės. <br/>3. <span class="explanation">suduoti, sušerti: </span> Ką čia su tokiu daug šnekėtis, kelius kartus į ausį suvė́tyk, i viskas. Suvė́tis anas da jai kada snukin. Jei nesusipranta, suvė́tyk par kuprą. <br/>4. <span class="explanation">sugainioti: </span> Kol aš anus besuvėčiau! <br/>5. <span class="explanation">greitai, vikriai ką atlikti, sudoroti: </span> Kelias stiklines teip tankiai suvė́tė i jau linksmas. Į sveikatą! Na, suvėtykim taip sau po tris iš eilės! <br/><b> suvė́tytas ir sumė́tytas</b> <span class="explanation">labai privargintas: </span> Per dvidešimt su viršum vedybinio gyvenimo metų Sereikis taip buvo Ievos suvėtytas ir sumėtytas, jog, per šalį žiūrint, iš jo buvo belikę tik pakratas. <br/><b>užvė́tyti</b><br/>1. <span class="explanation">užpustyti, užnešti: </span> Važiuota visą naktį vėjo užvėtytu keliu. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, suduoti: </span> Kad užvė́tys, lėksi paskliundrom. Branktu užvė́čiau, ir atsigulė [lapė]. Jam ten gerai užvė́tė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.