vešlė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. gerai augti, tarpti: Plečiasi, vešlėja ir mūsų gyvenviečių žaliasis apdaras – parkai, skverai, miestų želdiniai.
2. riebėti, storėti: Kaip širdies ligą įgavau, vešlė́ju vešlė́ju. | A nevešlė́ [ja] (nesilaukia) dar [jaunamartė],
reiktum jau, gyvai laikas būtum.
pavešlė́ti.
1. gerai paaugti: Kaip anie pavešlė́ [ja],
ir varpos didelės užauga.
2. pasitaisyti, pariebėti: Vilkuo pasakyk, ka suėstum visų tingiausiąjį žmogų, tada ans pavešlė́s. Nebūk durnė, neskųsk vyrams, tujau pavešlė́si.
suvešlė́ti. tankiai suaugti, suželti: Jaunų [barzdos] skinstos, suvešlė́ [ja] paskiau, suvyriškėjus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.