vesdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. vesti.
2. vesti
19. Pas mūsius paršelius paliaukės: guzai vesdinė́jas po kaklu.
apsivesdinė́ti. apvesti
8. Su kadokais (klumpėti) apsivesdinė́jo.
atvesdinė́ti
1. atvesti 2: Atvesdinė́ja žmogus pirkion baronėlį. | Aš turėjau bulių; o kaimynai atvesdinė́jo karves.
2. atvesti 3: Moma nuej [o],
atvesdinė́ja sūnų. Atsivesdinė́j [o] vieną mergą in balkoną.
3. atvesti 9: Turėjau karvę, gerus teliukus atvesdinė́j [o].
davesdinė́ti. davesti 1: Kap ingi medžią mešką davesdinė́ja, ima būbnan mušt, kad negirdėt švokštimo medžio.
įvesdinė́ti
1. įvesti 2: Man reikėj [o] arklius invesdinė́t.
2. įvesti 5: Invesdinė́j [o] vandinį, sumokėjom, o visa nutraukta, nebus.
3. įvesti 7: Klebonai paeiliui ėmė įvesdinėti savo parapijose blaivybę.
4. įvesti 7: Karaliai invesdinėj [o] jomarkus.
5. nykti: Pirmaik bit daugest lietuvių, ale dabar insivesdinė́ja.
išvesdinė́ti.
1. išvesti 1: Jį išvesdinė́jo iš mokyklos salės.
2. išvesti 3: Išvesdinė́ja iš za stalo jaunąją. Bernas šokt mane ižvesdinė́j [o]. Išvesdinė́ja pirmutinis maršalka šokius.
3. vyti (siūlus): An vituškų matką išvesdinė́ja.
4. išvesti 8: Nuog rudenies išvesdinė́ja zvanus.
5. išvesti 11: Nereikia sapnų išvesdinė́t.
6. išvesti 11: Augustinas išvesdinėjo, kad ir pats protas pripažįstąs prigimtinį prasiradimą. Kunigas gražiai išvesdinė́ja žmoguo, kap gyvent.
7. išvesti
20. Aš moku išvesdinė́t karpes.
panusivesdinė́ti. daugelį, visus nusivesti.
parvesdinė́ti
1. parvesti 2: Jo žentas parvesdinėjo karvę. Parsivesdinė́ja namo itą jautį.
2. parvesti
3. Sūnus įsidrąsino savo sugyventinę į numus parsivesdinė́ti.
3. parvesti
3. Kokių velnių mergą parsivesdinė́j [o],
ir užvogė iž manę gerų daiktų.
pérvesdinėti
1. pervesti 2: Pérvesdinėj [o] gyvulius per upę.
2. pervesti 3: Jis pervesdinėjo per sieną užsienio žvalgybos agentus.
3. pervesti
11. Skaito angliškai, lietuviškai pérvesdinėja.
pravesdinė́ti. pravesti 4: Mane pravesdinė́ja ik kryžiavam keli.
privesdinė́ti. privesti 1: Privesdinė́jo jį prieg kurtinio.
razvesdinė́ti.
1. razvesti 3: Akmenį razvesdinėjam ir aplejam karlackus (kolorado vabalus) .
2. erzinti: O kalvys nerenka sau galvon (neima į galvą) , giema, juokiasi ir razvesdinė́ja savo momą.
suvesdinė́ti
1. suvesti
1. Susivesdinė́t [anūkas] draugus, kad būt [ų],
tiktai išvažiav [o].
2. suvesti 19: Čertas suvesdinė́jo gaspadorių su gaspadine, kad bartųs. Sivesdinė́t [žmonių] aš nenoriu.
3. suvesti 20: Aplankyk šnėbždume dūšias, kad atsiverstų ir nesuvesdinėtų savo artimųjų.
są́skaitas suvesdinė́ti. kerštauti: Piktinosi visokiais pašlemėkais, kurie suvesdinėjo asmeniškas ir neasmeniškas sąskaitas.
užvesdinė́ti
1. užvesti
6. Duok man nor du pudu, tai neisiu užvesdinėt sando (teismo) .
2. užvesti 9: Tę trečiąkart ažuvesdinė́jau sodą.
3. užvesti
10. Kap kaltūnas galvoj, brida ažsivesdinė́ja (utėlių atsiranda) .
4. užvesti
17. Rūgštis ažsivesdinė́ja geriau.
5. užvesti
24. Ans su visais ažsivesdinėja, tokis jau žmuoj.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.