vė́sčioti, -ioja, -iojo.
1. tarpais vėsuoti, mosuoti ar plevėsuoti (sparnais, rankomis ir kt): Plačiai dėliodamas kojas ir vėsčiodamas rankomis prie jų čiuožia kitas pusbrolis. Kap eina, tik vė́sčioja plaukai.
2. šen ir ten švytuoti, švysčioti: Žiūri, kaip ant kalno pavieškelėje vėsčioja kraunami į vežimą rugių pėdai. Tai ne Konstantienės rankos, kurios lyg slepiasi nuo pašalinių akių ar vėsčiodamos į šalis kažką rodo visiems.
atvė́sčioti. vėsčiojant, plevėsuojant artintis: Už valandos žiūro, kad atvė́sčioja klebonas, skvernus paleidęs.
suvė́sčioti. sumosuoti: Jurgis sujudina pečius, suvėsčioja alkūnėm, žingteli skersą žingsnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.