suverkauti

vérkauti, -auja (-auna), -avo. verkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo

1. verkti 1: Ko čia velnio vérkaut?! Pažiūro pažiūro [vaikas į svetimą] ir ima vérkaut. Ką gi daris šitas verkšliūnas, tai tik verkauna ir verkauna. Nekenčiu našlelės dūsaujančios, našlelės vaikelių verkaujančių. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas graudžiai verkáuna rudenes čėselį? Ar vis dar sūnaus vérkauni? Tep kap vaikas vérkauna.

2. verkti 3: Joj tep vérkavo, kad žemelė skirtųs. Kap vérkaudavo, kai laidojo! Visas kapinynas tik skamba, kap ima vérkaut. Ir ašarų turėjau, ir žodžių turėjau vérkaut. Parinko tokias moteras, katros moka vérkaut, kad vérkavo gražiai. Negaliu dar̃ vérkaut, širdis pradeda plakt. Už stalo vérkauna visokiais žodžiais. Vérkauja [nuotaka] – priverkia motiną, tėvą. Jaunoj atsisveikindama vérkavo, o jei nemokėjo, samdė kitą. Išvažiuojant iš kiemo nuotekulė verkauna. Labai gailiai verkauna, vainikėlio reikalauna. Seniau nuotekos (jaunosios) prieš šliūbą vérkavo, o dartės ir pagrabe niekas nemoka vérkaut. Mokinasi vérkaut, kap reiks ženytis. Kad būtau mokėjus vérkaut! | Kur gegulė kukuoja, tę martelė vérkauna. Jeigu pelėda rėkia lyg verkaudama, tai gims mergos vaikas.

3. verkti 5: Žmogus dauges vérkauni, bijais, kas bus, kap gyvensi. Papratus vérkaut – ar jai gerai, ar šlektai. Gerai gyvena, tik vérkauna. Tiej vérkauna, ką turtų per akis turi. Neturiu mados skųstis, vérkaut, ką te!

4. verkti 8: Tupėjo paukštelė ant kiemo ir pati viena verkavo.
apvérkauti. apverkti:

1. Tai apvérkauta mano buitelė, tai aptapyta mano jaunystėlė.

2. Nei gegutės balsas, nei girinės paukštės, tiktai mano močiutė gailiai apverkauja.
išvérkauti

1. išverkti 1: Nieks tiek neišverkdavo kap aš, siratelė.

2. išverkti
9. Verkaudamas ar ko dartės išsivérkausi.
pavérkauti

1. paverkti 5: In kapų prašė pavérkaut. Jy moka gražiai pavérkaut. An darželio nuoteka eina pavérkaut, rūteles atsisveikyt.

2. paverkti 6: Pavérkauna atvažiavę [vaikai],
motkai gaila, i duoda visa ko.

3. išduoti panašų į verksmą balsą: Mėgsta ir pelėda, ten atlėkusi, paverkauti žalios liepos šakose, kad josios, vargdienės, niekas nenori vesti.
privérkauti. verkiant, verkaujant prisiskųsti kuo, prisiaimanuoti: Tai tu privérkausi, tai pribėdavosi, netekus radnos motulės. Tai tu prisvérkausi, tai prisbėdavosi, gavus vyrą pijokėlį.
suvérkauti. suverkti 1.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vérkauti, </b>-auja (-auna), -avo. verkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo<br/>1. verkti 1: Ko čia velnio vérkaut?! Pažiūro pažiūro [vaikas į svetimą] ir ima vérkaut. Ką gi daris šitas verkšliūnas, tai tik verkauna ir verkauna. Nekenčiu našlelės dūsaujančios, našlelės vaikelių verkaujančių. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas graudžiai verkáuna rudenes čėselį? Ar vis dar sūnaus vérkauni? Tep kap vaikas vérkauna. <br/>2. verkti 3: Joj tep vérkavo, kad žemelė skirtųs. Kap vérkaudavo, kai laidojo! Visas kapinynas tik skamba, kap ima vérkaut. Ir ašarų turėjau, ir žodžių turėjau vérkaut. Parinko tokias moteras, katros moka vérkaut, kad vérkavo gražiai. Negaliu dar̃ vérkaut, širdis pradeda plakt. Už stalo vérkauna visokiais žodžiais. Vérkauja [nuotaka] – priverkia motiną, tėvą. Jaunoj atsisveikindama vérkavo, o jei nemokėjo, samdė kitą. Išvažiuojant iš kiemo nuotekulė verkauna. Labai gailiai verkauna, vainikėlio reikalauna. Seniau nuotekos (jaunosios) prieš šliūbą vérkavo, o dartės ir pagrabe niekas nemoka vérkaut. Mokinasi vérkaut, kap reiks ženytis. Kad būtau mokėjus vérkaut! | Kur gegulė kukuoja, tę martelė vérkauna. Jeigu pelėda rėkia lyg verkaudama, tai gims mergos vaikas. <br/>3. verkti 5: Žmogus dauges vérkauni, bijais, kas bus, kap gyvensi. Papratus vérkaut – ar jai gerai, ar šlektai. Gerai gyvena, tik vérkauna. Tiej vérkauna, ką turtų per akis turi. Neturiu mados skųstis, vérkaut, ką te! <br/>4. verkti 8: Tupėjo paukštelė ant kiemo ir pati viena verkavo. <br/><b>apvérkauti</b>. apverkti: <br/>1. Tai apvérkauta mano buitelė, tai aptapyta mano jaunystėlė. <br/>2. Nei gegutės balsas, nei girinės paukštės, tiktai mano močiutė gailiai apverkauja. <br/><b>išvérkauti</b><br/>1. išverkti 1: Nieks tiek neišverkdavo kap aš, siratelė. <br/>2. išverkti 9. Verkaudamas ar ko dartės išsivérkausi. <br/><b>pavérkauti</b><br/>1. paverkti 5: In kapų prašė pavérkaut. Jy moka gražiai pavérkaut. An darželio nuoteka eina pavérkaut, rūteles atsisveikyt. <br/>2. paverkti 6: Pavérkauna atvažiavę [vaikai], motkai gaila, i duoda visa ko. <br/>3. <span class="explanation">išduoti panašų į verksmą balsą: </span> Mėgsta ir pelėda, ten atlėkusi, paverkauti žalios liepos šakose, kad josios, vargdienės, niekas nenori vesti. <br/><b>privérkauti</b>. <span class="explanation">verkiant, verkaujant prisiskųsti kuo, prisiaimanuoti: </span> Tai tu privérkausi, tai pribėdavosi, netekus radnos motulės. Tai tu prisvérkausi, tai prisbėdavosi, gavus vyrą pijokėlį. <br/><b>suvérkauti</b>. suverkti 1.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.