suvergti

vérgti, -ia, -ė. ver̃gti.

1. daryti vergu: Ordeno broliai neturėjo nei jokios tiesos lįsti į Lietuvą ir vergti valnus žmones. Ipatijaus metraštis praneša, kad 1276 m. prūsai atėjo pas Traidenį iš savo žemės vergiami vokiečių, o jis priėmė juos. Juodvėšiai vergė kiekvieną nejuodvėšį, pasirodžiusį jųjų šalyje. Pirkliai ir avantiūristai skverbėsi į mažai ištirtus kraštus, žudė ir vergė vietinius gyventojus. Visus savo kaimynus ji. puldavo, visus grobdavo, vergdavo ir didelį išpirkinį imdavo, o jos niekas niekuomet nepuldavo, niekas jos negrobdavo ir nevergdavo. Guodai, ejusys į tą kraštą, tujau ėmė kaimas deginti, gyventojus vienus vergti, kitus laukan kirsti. Kam šis bokštas pastatytas? Ar jis gynė žmonių laisvę, ar dar labiau juos vergė?

2. spausti, engti, versti sunkiai dirbti: Ans vérgia tėvus, šeimyną, t. y. spaudžia pri darbo, kol užvergė kaip vergą. Jūs esat vergamiejai žmonys, kad nė ožkos negaliat išlaikyti. Didžturčiai visados neturtingūsius vergė. Norėjo patys ponais būti, o namiškius vergti. O gal didėjo ir nekanta, kuri priešinos visomis pastangomis viešam tautą vergiančiam gyvenimui. Arklys, anksti prie darbo vergiamas, užaugs blogas darbininkas.

3. traukti, žavėti: Juo dirbo, juo darbas vergė visą jo sielą. Tas miestelis … labiaus vergė mano akį negu kiti.
apvérgti, .

1. pavergti 1: Danai patiekė laivus ir išejo par jūres tų kuršių kariauti ir, idant jiems labybą išplėštum, žemę užimtum ir pačius apvergtum, nieko neketino skųsti. Ką sakytum ansai išmintingas skitas, atsisėdęs ant kapų, veizėdamas į tolimus savo poposūnius, lietuviais, žemaičiais, prūsais, latviais, juodvėžiais, kuršžemiais pramintus ir paskandintus galžudėse, apvergtus ir tarp gyvolių paskaitytus? Prūsai, noris apvergti, nenorėjo dar pasiduoti kryžeiviams.

2. pavergti 3: Apvergtas gyvolis teėda rūdšienį.
įvérgti. įver̃gti, -ia, į̃vergė. nuvarginti, nusilpninti, užguiti: Stambių kaulų esantieji, prie to neįvergti … arkliai perkami … bus.
nuvérgti, nuver̃gti, -ia, nùvergė.

1. pavergti 1: Kad ilgainiuo teutonai tus erulius tenai gyvenančius antejo ir jus nuvergė. Išteriojus girias, nuvergus svietą, ir bitės mūsų krašte pragaišo. Jau metūse 880 Froto, saulėlydinių žuvėdų viešpats, norėdamas nuvergti tus žemaičių kraštus, kurius gudai buvo it dabar užgulę, kariavo su jais ant jūrų. Sukilo nuvergtųjų pulkai. Per ilgus 40 metų, beveik pusamžį, nuvergta tauta tik tiek tepasakė apie savo vargus, mintis ir jausmus! Ir taip jie juokavo, šaipėsi, stumdė smeigenomis nuvergtą jauniausią bajoro Kirklio sūnelį. Ir nuvergę Šviedrį, surišo drūtais pančiais, nuvedė tolimon šalin. Tatai tie žmonės turi būti drūto tikėjimo ir nenuvergtos dvasios.

2. paversti baudžiauninku: Todėl ir lietuviai, gyvenantys po valdžios rusų, kurie buvo nuvergti, gavo valnastį ir žemę iš malonės jo mylistos [Aleksandro II]. [Zigmantas Augustas] daug ir nuvergtų žmonių pakėlė į bajorus.

3. pavergti 3: Pailso kunigas Pempė, giminės nuvergtas. Lietuviai tada buvo vieni tik nuvergti, tamsūs prasčiokai, visa gi (= o visa) apšviestesnė dalis draugijos buvo lenkiška. Aplinkui jau žydžia visur atgimimas, pakilo nuvergti tautų gaivalai.
pavérgti. paver̃gti, -ia (pàvergia), pàvergė.

1. atimti kam laisvę, užkariauti: Kryžiuočių pavergtas jotvingių kraštas buvo labai žiauriai nusiaubtas. Supratau, jog lenkai yra mus pavergę. Amžiais pavergta kelias tėvynė, jos atgimimą jaučia dvasia. Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nebepavergsite!. IV a. pr. m. e. persų Achaimenidai pasivergė dalį Gruzijos ir privertė kolchus mokėti duoklę. Ateiviai lengvai pasivergė vietinius slavus ir patys įsikūrė laisvaisiais žmonėmis.

2. pajungti, padaryti pavaldų, palenkti: Pavérgti asmenį visuomenei. Aš jį pastačiau tavo ponu ir jam pavergiau visus jo brolius.

3. prispausti, užengti, užguiti: Pavérgę turėdavo žmogų pasisamdę. Koks čia mun linksmumas, aš esu pàvergtas, vergas esu. Vyras pačią pavérgė. Ans yr pàvergtas pačios. Mes girdėjėm, ka žmona buvo pavérgusi didliai. Pats žmogus pavergì [save] žeme, negalì apgalėt (apdirbti) . Namie jį. buvo pavergusi brolio šeima ir padariusi dėde; dvare jį buvo pavergęs įsakytojas Geišė ir padaręs tylia mašina darytoja. Buitiniai rūpesčiai pamažu pavergia moterį ir išsekina jos jėgas. Labai mane karas pàvergė. Jis kito žmogaus dalią žemės pasisavino, tuojaus jis ir tą patį žmogų pasivergia dėl apdirbimo jos.

4. patraukti į savo pusę, užvaldyti: Kaip lengvai žmogų pavergia aukšti postai, garbė, turtas. Gamtos dėsnius pavérgė žmonių genijus. Didelė, kiekvieną pavergianti jėga ėmė veržtis jo žodžių srautais, jo rankų mostais, jo įsiliepsnojusio žvilgsnio kaitra. Kartais sielą pavergia liūdesys. Antanas galėdavo ištisą pamoką deklamuoti ir, pavergęs visų dėmesį, vesti jų mintis toli toli už klasės sienų. Regėkite, į ką dabar pavirto šėtono siausmo pavergtas žmogus. Kietos, bejausmės smūtkelių statulos pavergė visas jo. svajones. Daug žemės puikių ir gražių dukterų jo širdį pavergti norėjo.

5. sužavėti: Tie laiškai iš sykio pavergė jo sielą. Visur tarp svetimųjų daugel grožybių pastebėjęs, kokių nesą pas mus, bet tos svetimosios grožybės nepavergusios jo širdies. Kalbėtoja vergte pavergė visus klausytojus. Bet dabar štai per kermošių Ona pavergė Tamošių.
privérgti. prispausti, užengti: Privérgti buvo žmonys.
suvérgti. suver̃gti, -ia, sùvergė. pavergti.
užvérgti. užver̃gti, -ia, ùžvergė. užspausti, užengti, užguiti: Ana tave užvérgs, t. y. į niekus, į vergą pavers. Brolis užvergė savo seserį ir pri darbo spaudžia. Pati užvergtà buvo vyro. Grapų užvergti, užspausti buvom. Užvergti yr visi seniejai karšinčiai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vérgti, </b>-ia, -ė. ver̃gti. <br/>1. <span class="explanation">daryti vergu: </span> Ordeno broliai neturėjo nei jokios tiesos lįsti į Lietuvą ir vergti valnus žmones. Ipatijaus metraštis praneša, kad 1276 m. prūsai atėjo pas Traidenį iš savo žemės vergiami vokiečių, o jis priėmė juos. Juodvėšiai vergė kiekvieną nejuodvėšį, pasirodžiusį jųjų šalyje. Pirkliai ir avantiūristai skverbėsi į mažai ištirtus kraštus, žudė ir vergė vietinius gyventojus. Visus savo kaimynus ji. puldavo, visus grobdavo, vergdavo ir didelį išpirkinį imdavo, o jos niekas niekuomet nepuldavo, niekas jos negrobdavo ir nevergdavo. Guodai, ejusys į tą kraštą, tujau ėmė kaimas deginti, gyventojus vienus vergti, kitus laukan kirsti. Kam šis bokštas pastatytas? Ar jis gynė žmonių laisvę, ar dar labiau juos vergė? <br/>2. <span class="explanation">spausti, engti, versti sunkiai dirbti: </span> Ans vérgia tėvus, šeimyną, t. y. spaudžia pri darbo, kol užvergė kaip vergą. Jūs esat vergamiejai žmonys, kad nė ožkos negaliat išlaikyti. Didžturčiai visados neturtingūsius vergė. Norėjo patys ponais būti, o namiškius vergti. O gal didėjo ir nekanta, kuri priešinos visomis pastangomis viešam tautą vergiančiam gyvenimui. Arklys, anksti prie darbo vergiamas, užaugs blogas darbininkas. <br/>3. <span class="explanation">traukti, žavėti: </span> Juo dirbo, juo darbas vergė visą jo sielą. Tas miestelis … labiaus vergė mano akį negu kiti. <br/><b>apvérgti, </b>. <br/>1. pavergti 1: Danai patiekė laivus ir išejo par jūres tų kuršių kariauti ir, idant jiems labybą išplėštum, žemę užimtum ir pačius apvergtum, nieko neketino skųsti. Ką sakytum ansai išmintingas skitas, atsisėdęs ant kapų, veizėdamas į tolimus savo poposūnius, lietuviais, žemaičiais, prūsais, latviais, juodvėžiais, kuršžemiais pramintus ir paskandintus galžudėse, apvergtus ir tarp gyvolių paskaitytus? Prūsai, noris apvergti, nenorėjo dar pasiduoti kryžeiviams. <br/>2. pavergti 3: Apvergtas gyvolis teėda rūdšienį. <br/><b>įvérgti</b>. įver̃gti, -ia, į̃vergė. <span class="explanation">nuvarginti, nusilpninti, užguiti: </span> Stambių kaulų esantieji, prie to neįvergti … arkliai perkami … bus. <br/><b>nuvérgti, </b>nuver̃gti, -ia, nùvergė. <br/>1. pavergti 1: Kad ilgainiuo teutonai tus erulius tenai gyvenančius antejo ir jus nuvergė. Išteriojus girias, nuvergus svietą, ir bitės mūsų krašte pragaišo. Jau metūse 880 Froto, saulėlydinių žuvėdų viešpats, norėdamas nuvergti tus žemaičių kraštus, kurius gudai buvo it dabar užgulę, kariavo su jais ant jūrų. Sukilo nuvergtųjų pulkai. Per ilgus 40 metų, beveik pusamžį, nuvergta tauta tik tiek tepasakė apie savo vargus, mintis ir jausmus! Ir taip jie juokavo, šaipėsi, stumdė smeigenomis nuvergtą jauniausią bajoro Kirklio sūnelį. Ir nuvergę Šviedrį, surišo drūtais pančiais, nuvedė tolimon šalin. Tatai tie žmonės turi būti drūto tikėjimo ir nenuvergtos dvasios. <br/>2. <span class="explanation">paversti baudžiauninku: </span> Todėl ir lietuviai, gyvenantys po valdžios rusų, kurie buvo nuvergti, gavo valnastį ir žemę iš malonės jo mylistos [Aleksandro II]. [Zigmantas Augustas] daug ir nuvergtų žmonių pakėlė į bajorus. <br/>3. pavergti 3: Pailso kunigas Pempė, giminės nuvergtas. Lietuviai tada buvo vieni tik nuvergti, tamsūs prasčiokai, visa gi (= o visa) apšviestesnė dalis draugijos buvo lenkiška. Aplinkui jau žydžia visur atgimimas, pakilo nuvergti tautų gaivalai. <br/><b>pavérgti</b>. paver̃gti, -ia (pàvergia), pàvergė. <br/>1. <span class="explanation">atimti kam laisvę, užkariauti: </span> Kryžiuočių pavergtas jotvingių kraštas buvo labai žiauriai nusiaubtas. Supratau, jog lenkai yra mus pavergę. Amžiais pavergta kelias tėvynė, jos atgimimą jaučia dvasia. Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nebepavergsite!. IV a. pr. m. e. persų Achaimenidai pasivergė dalį Gruzijos ir privertė kolchus mokėti duoklę. Ateiviai lengvai pasivergė vietinius slavus ir patys įsikūrė laisvaisiais žmonėmis. <br/>2. <span class="explanation">pajungti, padaryti pavaldų, palenkti: </span> Pavérgti asmenį visuomenei. Aš jį pastačiau tavo ponu ir jam pavergiau visus jo brolius. <br/>3. <span class="explanation">prispausti, užengti, užguiti: </span> Pavérgę turėdavo žmogų pasisamdę. Koks čia mun linksmumas, aš esu pàvergtas, vergas esu. Vyras pačią pavérgė. Ans yr pàvergtas pačios. Mes girdėjėm, ka žmona buvo pavérgusi didliai. Pats žmogus pavergì [save] žeme, negalì apgalėt <span class="explanation"> (apdirbti) </span>. Namie jį. buvo pavergusi brolio šeima ir padariusi dėde; dvare jį buvo pavergęs įsakytojas Geišė ir padaręs tylia mašina darytoja. Buitiniai rūpesčiai pamažu pavergia moterį ir išsekina jos jėgas. Labai mane karas pàvergė. Jis kito žmogaus dalią žemės pasisavino, tuojaus jis ir tą patį žmogų pasivergia dėl apdirbimo jos. <br/>4. <span class="explanation">patraukti į savo pusę, užvaldyti: </span> Kaip lengvai žmogų pavergia aukšti postai, garbė, turtas. Gamtos dėsnius pavérgė žmonių genijus. Didelė, kiekvieną pavergianti jėga ėmė veržtis jo žodžių srautais, jo rankų mostais, jo įsiliepsnojusio žvilgsnio kaitra. Kartais sielą pavergia liūdesys. Antanas galėdavo ištisą pamoką deklamuoti ir, pavergęs visų dėmesį, vesti jų mintis toli toli už klasės sienų. Regėkite, į ką dabar pavirto šėtono siausmo pavergtas žmogus. Kietos, bejausmės smūtkelių statulos pavergė visas jo. svajones. Daug žemės puikių ir gražių dukterų jo širdį pavergti norėjo. <br/>5. <span class="explanation">sužavėti: </span> Tie laiškai iš sykio pavergė jo sielą. Visur tarp svetimųjų daugel grožybių pastebėjęs, kokių nesą pas mus, bet tos svetimosios grožybės nepavergusios jo širdies. Kalbėtoja vergte pavergė visus klausytojus. Bet dabar štai per kermošių Ona pavergė Tamošių. <br/><b>privérgti</b>. <span class="explanation">prispausti, užengti: </span> Privérgti buvo žmonys. <br/><b>suvérgti</b>. suver̃gti, -ia, sùvergė. <span class="explanation">pavergti. </span> <br/><b>užvérgti</b>. užver̃gti, -ia, ùžvergė. <span class="explanation">užspausti, užengti, užguiti: </span> Ana tave užvérgs, t. y. į niekus, į vergą pavers. Brolis užvergė savo seserį ir pri darbo spaudžia. Pati užvergtà buvo vyro. Grapų užvergti, užspausti buvom. Užvergti yr visi seniejai karšinčiai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.