x
veplénti, -ẽna, -ẽno. vapėti, šnekėti: Ką čia veplenì, manai, kas tavęs klausos. Jis veplẽna ir veplẽna paskui eidamas. Bernas su merga susitikęs vis veplẽna, o liežuvis kaip kalvaratas sukas. Širdis krauju paplūsdavo išgirdus piktus žodžius, begėdiškai pilies pakampiuose veplenamus. O kaip mamikė, ar sveika? – veplena senė.
išveplénti. išvapėti, išplepėti: Kur tik nuejo, tuoj vepli vepli ir išveplẽno.
suveplénti. suvapėti, sušnekėti: Suvepleno vaikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.