velnióti, -iója, -iójo. velniuoti:
1. Anas ją velniója visaip, duoda, rėkia.
2. Išeina i velnió [ja] ligi vakaro. Kur dabar velnióji?!
3. Čia nearia, o tik velniója.
apvelnióti. apvelniuoti: Sėklinė [je] pradėjau lygties, ta muni apvelniójo. Yra ir tųjų ant šios išgąstingai apvelniotosios žemės, tųjų, kurie tiesą dar tur giedoti.
įvelnióti
1. įeiti, įvažiuoti kur nereikia: Na kur jis įvelniójo, ar aklas – čia kelio nėra. Jis įvelniójo į tas lenkes, i jam neina išeit atgal.
2. sugesti, suprastėti, subjurti: Jeigu orai neįsivelniõs, pavasaris ankstyvas.
išvelnióti
1. bet kaip, prastai ką padaryti, išdarkyti: Koks tas jo arimas – išvelniójo tik ma [n] daržą, i gana. Toks artojas tai tik dirvą išvelniójo. Tai išvelniójo skersvagį!
2. išeiti, išsibastyti kur: Jau išvelniójo į miestą.
nuvelnióti
1. bet kaip, prastai ką padaryti, nudarkyti: Kai girtas ars, tau nuvelniõs lauką – kas bus.
2. vargingai nueiti: Kol par tuos laukus aš tę nuvelniójau!
suvelnióti. suvelniuoti 1: Sukeikė, suvelniójo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.