suvejoti

vejóti, -ója, -ójo.

1. vaikyti, gainioti, norint primušti, pagauti, priversti ką daryti ir kt.: Tėvai mane su botagu vejójo. To boba tai ugnelė – diedą aplink pirkią su kirviu vejója. Su šaukštu nevejók po pirkią [vaiko],
pavalgis, kai norės. Gaspadorius gaspadinę per daržą vejoja. Ana apsiversdavo kiaule ir vejódavo žmones, vaikus. Keliauna per svietą, randa – boba aplink pirkią vištą vejoja. Žmonės pamatė ir su kuolais pradėjo vejót [vilką]. Kam vejóji vištelius. Kam tas karves vejóji su pagaliu? Tas šuniukelis labai vejója žąsiukus. Užvydau, kap šunai aveles vejója. Murkia murkia, ale nevejója [avinas avių]. Žvarbūs vėjai vejojo vieškeliu sausus lapus. | Bernas turi mergas vejót. Mergos vejodavo madas. Nėr da ko šitokiai piemenei madas vejót. Ilgas ilgas namas, didelis, nor tu šunis vejók. Eisim vejótis (žaisti gaudynių) . Vaikai, ar nenustoste vejóties! Mušas, vejójas vienas kitą, geriau tegu skirias. Nepadabna – svieto akỹs [e] su lazdom vejótis. Nueisi laidyt, tai vejókies paskui karvę. | Tokiemi tik mergas vejóties. Nereikia paskui bernus vejóteis, ba kai apšiks (prigaus) , tai tada suprastat. Dažniausia paskui tą vejójas, kataras neima. Ana jį vejójos vejójos, ale tas vis tiek nepaėmė. Madų man vejotis nereikia. Jau ir saliniai miestą vejojas. Malkų niekas nesvejójo, pilna visur. Gėrimų tų anas nesvejójo kol kas. Nesvejok pigumo. Vejójasi ne po savo plūksnom (ne pagal savo išgales) . Nėr ko vejojas pyragą, kad duonos stinga.

2. varyti šalin neleidžiant ką daryti: Milicija vejója bobas visokiais te būdais, nieko nepadaro. Žydai laikydavo ežerus, vejódavo, neduodavo meškeriot. Vaikus irgi dabar vejója nuo ežero. Seniau vejójo: nei uogų, nei grybų neleido rinkt. Mano draugų nevejók iš kiemo. Vejójo [mergą nuo bernų] kai kalę nuo šunų. Karveliai, kiek nori, tiek ryja, nei aš jų vejósiu iš rugių. Karvė apsrijo, reikia vejót. Nuo lesalo vejója [gaidžiai] viščiotes.

3. ieškoti priekabių, gainioti: Dėl žemės vejója: to reikia, to!

4. vyti trečią virvės šaką: Ką veikia tėvas? – Vadžias vejója. Botagui vejót einu kapliukus pasidirbsiu.

durniùs vejóti tuščiai leisti laiką: Ką anai ten durniùs vejót namuosu, geriau bažnyčioj.
atvejóti.

1. kurį laiką vejoti, gainioti: Man’ atvejójo vaiske, išsukė sirmėtį (išmankštino) .

2. atvyti, atginti, atvaryti: Oi tu Jonai, kur nujojai, iš kur mergas atvejojai.

3. pavijoti.
išvejóti. išvaikyti, išgainioti: Tik išvejosi arklius iš avižų, jau vėl plauko ligi šonų. Jis. nulekia, išbaido, išvejoja aveles. Bijojau, kad iš vakaruškų tėvai neišvejótų. Išvejója visus, sako – negalima šokių daryt. Išvejójo vagius iš miško. Išvejójo svotus [tėvas],
mergai sarmata. | Anas bites išvejójo – anos jam nesisekė. Žolelės išvejója ligas. Gaidys užgiedojo, visus velnius išvejojo.
nuvejóti. nuvyti, nuginti: Reikė [jo] nuvejót svetimus gyvulius toliau.
pavejóti.

1. kiek vejoti gaudant, varant: Tik nepaleidžiau karvės, ot būt reikę pavejót. Kailis garbanotas, lūpos storos, kap kalmukelis, da pavejójau, kol pagavau [mažą kiškutį]. Šuo tai varną, tai vištą pavejója. Kas, kad palaksto pavejojamas, bet vis veik dykas dykinėja. Ak, kai kada žmogus pigumo pasivejoji.

2. įvyti trečią šaką, pavijoti: Jei nuvijai virvę, tai ir pavejók. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavejotas.
pravejóti. išvaikyti: Šuva visas vištas pravejójo. Eikit, maž pravejósit miegus.
privejóti. ilgai vaikyti, gainioti: Reikia kiaulę privejot, ana pavargsta tada. Kad privejóta šunio gėriokai, tik begyvi.
razvejóti. išvaikyti, išblaškyti: Vyrus visus kazokai [kare] razvejójo. Košė šeimynos nerazvejója.
suvejóti.

1. suginti, suvaryti į krūvą: Suvejók aveles an diendaržį. Ė kaipgi aš vienas suvejosiu kiaules gurban? Šuva suvejojo arklius. Suvejosi te, ką kas sako, dirbk savo, i gana. Niekaip nesusvejóju nė vieno.

2. sugauti, pavyti: Niekaip negali tos karvės suvejot. Ištrūko arklys, dabar nebesuvejõs. Tu jo nesuvejósi, jo visur pilna. O kap kulia, kiek apivagia naudos, kur te juos suvejos. Kas tę suvejos madas: rūbai buvo trumpi trumpi, dabar lig žemei. Madų nesuvejósi, ba par mus nėr ir iš ko madas vejoja.

3. suvyti (botagą): Suvejok botagą, tik labai kieto nepadaryk. Tik jau kietai suvejók, ba palaidas greit sutrūksta. Nuvijai virvę, tai ir suvejok. Virveles jau nuveja, bet suvejót nemoka.
užvejóti.

1. nuvarginti vaikant, užvaikyti, užgainioti: Toks piemuo tai tik gyvuliam užvejót. Anas jį ažvejójo, šitą arklį. Užvejósta moterį. numarinti vaikant: Ažvejójo brolį ir dar kitą gaus.

2. ieškoti: Dabar svietas darbų neužsivejója. Vis Jonas užsivejója Tapilios.

3. kabinėtis, ieškoti priekabių: Nėr čia ko užsivejót. Ana varguolė̃, ką jūs an jos užsivejójat.

4. gailėtis: Nereikia kožno daikto užsivejót. Nereikia šite užsivejót ir bėduit.

5. ant dviejų suvytų virvelių užvyti trečią: Užvejót vyk laibesnę virvelę. Žiūrėk, tik gražiai užvejók, kumelių (nelygumų) nepadaryk, tai ir bus gražus botagas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vejóti, </b>-ója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">vaikyti, gainioti, norint primušti, pagauti, priversti ką daryti ir kt.: </span> Tėvai mane su botagu vejójo. To boba tai ugnelė – diedą aplink pirkią su kirviu vejója. Su šaukštu nevejók po pirkią [vaiko], pavalgis, kai norės. Gaspadorius gaspadinę per daržą vejoja. Ana apsiversdavo kiaule ir vejódavo žmones, vaikus. Keliauna per svietą, randa – boba aplink pirkią vištą vejoja. Žmonės pamatė ir su kuolais pradėjo vejót [vilką]. Kam vejóji vištelius. Kam tas karves vejóji su pagaliu? Tas šuniukelis labai vejója žąsiukus. Užvydau, kap šunai aveles vejója. Murkia murkia, ale nevejója [avinas avių]. Žvarbūs vėjai vejojo vieškeliu sausus lapus. | Bernas turi mergas vejót. Mergos vejodavo madas. Nėr da ko šitokiai piemenei madas vejót. Ilgas ilgas namas, didelis, nor tu šunis vejók. Eisim vejótis <span class="explanation"> (žaisti gaudynių) </span>. Vaikai, ar nenustoste vejóties! Mušas, vejójas vienas kitą, geriau tegu skirias. Nepadabna – svieto akỹs [e] su lazdom vejótis. Nueisi laidyt, tai vejókies paskui karvę. | Tokiemi tik mergas vejóties. Nereikia paskui bernus vejóteis, ba kai apšiks <span class="explanation"> (prigaus) </span>, tai tada suprastat. Dažniausia paskui tą vejójas, kataras neima. Ana jį vejójos vejójos, ale tas vis tiek nepaėmė. Madų man vejotis nereikia. Jau ir saliniai miestą vejojas. Malkų niekas nesvejójo, pilna visur. Gėrimų tų anas nesvejójo kol kas. Nesvejok pigumo. Vejójasi ne po savo plūksnom <span class="explanation"> (ne pagal savo išgales) </span>. Nėr ko vejojas pyragą, kad duonos stinga. <br/>2. <span class="explanation">varyti šalin neleidžiant ką daryti: </span> Milicija vejója bobas visokiais te būdais, nieko nepadaro. Žydai laikydavo ežerus, vejódavo, neduodavo meškeriot. Vaikus irgi dabar vejója nuo ežero. Seniau vejójo: nei uogų, nei grybų neleido rinkt. Mano draugų nevejók iš kiemo. Vejójo [mergą nuo bernų] kai kalę nuo šunų. Karveliai, kiek nori, tiek ryja, nei aš jų vejósiu iš rugių. Karvė apsrijo, reikia vejót. Nuo lesalo vejója [gaidžiai] viščiotes. <br/>3. <span class="explanation">ieškoti priekabių, gainioti: </span> Dėl žemės vejója: to reikia, to! <br/>4. <span class="explanation">vyti trečią virvės šaką: </span> Ką veikia tėvas? – Vadžias vejója. Botagui vejót einu kapliukus pasidirbsiu. <br/><b></b><br/><b>durniùs vejóti</b> <span class="explanation">tuščiai leisti laiką: </span> Ką anai ten durniùs vejót namuosu, geriau bažnyčioj. <br/><b>atvejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vejoti, gainioti: </span> Man’ atvejójo vaiske, išsukė sirmėtį <span class="explanation"> (išmankštino) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atvyti, atginti, atvaryti: </span> Oi tu Jonai, kur nujojai, iš kur mergas atvejojai. <br/>3. <span class="explanation">pavijoti. </span> <br/><b>išvejóti</b>. <span class="explanation">išvaikyti, išgainioti: </span> Tik išvejosi arklius iš avižų, jau vėl plauko ligi šonų. Jis. nulekia, išbaido, išvejoja aveles. Bijojau, kad iš vakaruškų tėvai neišvejótų. Išvejója visus, sako – negalima šokių daryt. Išvejójo vagius iš miško. Išvejójo svotus [tėvas], mergai sarmata. | Anas bites išvejójo – anos jam nesisekė. Žolelės išvejója ligas. Gaidys užgiedojo, visus velnius išvejojo. <br/><b>nuvejóti</b>. <span class="explanation">nuvyti, nuginti: </span> Reikė [jo] nuvejót svetimus gyvulius toliau. <br/><b>pavejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek vejoti gaudant, varant: </span> Tik nepaleidžiau karvės, ot būt reikę pavejót. Kailis garbanotas, lūpos storos, kap kalmukelis, da pavejójau, kol pagavau [mažą kiškutį]. Šuo tai varną, tai vištą pavejója. Kas, kad palaksto pavejojamas, bet vis veik dykas dykinėja. Ak, kai kada žmogus pigumo pasivejoji. <br/>2. <span class="explanation">įvyti trečią šaką, pavijoti: </span> Jei nuvijai virvę, tai ir pavejók. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavejotas. <br/><b>pravejóti</b>. <span class="explanation">išvaikyti: </span> Šuva visas vištas pravejójo. Eikit, maž pravejósit miegus. <br/><b>privejóti</b>. <span class="explanation">ilgai vaikyti, gainioti: </span> Reikia kiaulę privejot, ana pavargsta tada. Kad privejóta šunio gėriokai, tik begyvi. <br/><b>razvejóti</b>. <span class="explanation">išvaikyti, išblaškyti: </span> Vyrus visus kazokai [kare] razvejójo. Košė šeimynos nerazvejója. <br/><b>suvejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suginti, suvaryti į krūvą: </span> Suvejók aveles an diendaržį. Ė kaipgi aš vienas suvejosiu kiaules gurban? Šuva suvejojo arklius. Suvejosi te, ką kas sako, dirbk savo, i gana. Niekaip nesusvejóju nė vieno. <br/>2. <span class="explanation">sugauti, pavyti: </span> Niekaip negali tos karvės suvejot. Ištrūko arklys, dabar nebesuvejõs. Tu jo nesuvejósi, jo visur pilna. O kap kulia, kiek apivagia naudos, kur te juos suvejos. Kas tę suvejos madas: rūbai buvo trumpi trumpi, dabar lig žemei. Madų nesuvejósi, ba par mus nėr ir iš ko madas vejoja. <br/>3. <span class="explanation">suvyti (botagą): </span> Suvejok botagą, tik labai kieto nepadaryk. Tik jau kietai suvejók, ba palaidas greit sutrūksta. Nuvijai virvę, tai ir suvejok. Virveles jau nuveja, bet suvejót nemoka. <br/><b>užvejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvarginti vaikant, užvaikyti, užgainioti: </span> Toks piemuo tai tik gyvuliam užvejót. Anas jį ažvejójo, šitą arklį. Užvejósta moterį. <span class="explanation">numarinti vaikant: </span> Ažvejójo brolį ir dar kitą gaus. <br/>2. <span class="explanation">ieškoti: </span> Dabar svietas darbų neužsivejója. Vis Jonas užsivejója Tapilios. <br/>3. <span class="explanation">kabinėtis, ieškoti priekabių: </span> Nėr čia ko užsivejót. Ana varguolė̃, ką jūs an jos užsivejójat. <br/>4. <span class="explanation">gailėtis: </span> Nereikia kožno daikto užsivejót. Nereikia šite užsivejót ir bėduit. <br/>5. <span class="explanation">ant dviejų suvytų virvelių užvyti trečią: </span> Užvejót vyk laibesnę virvelę. Žiūrėk, tik gražiai užvejók, kumelių <span class="explanation"> (nelygumų) </span> nepadaryk, tai ir bus gražus botagas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.