suvėduoti

vėdúoti, -úoja, -ãvo. vė́duoti, -uoja, -avo.

1. mojuoti vėdinantis: Su skepeta vėdãvo. Tik vėdúojuos visa panosine, karšta baisiausia. Išsiėmusi iš lakuoto rankinuko nosinėlę ėmė šluostytis, vėduotis. Buvo tai toji pati moteriškė, kuri autobuse taip smarkiai ir kvapniai vėdavosi.

2. vėsinti, šaldyti, gaivinti: Šilto pavasarinio oro vilnys iš lėto vėdavo sušilusį jo veidą. Vėdúojuos pats iš savęs, ir nekaršta. Jis nosine vėdavosi prakaitu nurasojusį veidą.

3. mosuoti, mojuoti: Kasnykai vėdúoja kap vėjas. Vėjelis skystesnis vėdavo medžių lapais, atgaivino suvytusias žoleles. Kašėtienė tiktai plest plest rankomis vėduoja, dirvono purvyne iki kulkšnių įsmegusi, žodžio pritrūko. [Atsisveikindami] vėdavo vargšeliai. skepetukais. Užsidegus trobai, žydai paėmę paprastos duonos su druska, apėję vėduodami rankoj ir pasakę: – Daugiaus nebedegs. Sparnais vėduoja. Gilumoje, maurų ir dumblų padermės karalijoje, kartais blykstelėdavo savo balta papilve aukšlė, vėduodama uodega. | Vėdúos paėmę [paklodę] už dvijų galų.

4. judinti, plaikstyti, plazdenti: Ans drabužį vėdúodamas eina. Vėjas priejuostę perdėmui vėduoja. Šilkelių skarelę vėjelis vėdãvo, an baltų rankelių žiedelis žėravo. Vėjelis šiūruoja, rūbus vė́duoja. Ėmė vėjas vėdúotie šakas. Tas kirvis vis kukum kukum kukum – vis jau vėjas vėdúoja. Panelė sėdi, galvą šukuoja, plaukus vėduoja. Diena buvo mėlyna, o vėjas pūtė ir vėdavo dvišaką Ramanauskų dėdės barzdą, net miela pažiūrėti! Vėjas švilpavo, stvarstė kepures, vėdavo ir kėlė laisvesnį drabužį.

5. judėti vėjuje, plevėsuoti, plaikstytis: Vėdúoja karūna, skvernas. Vėjelis pūtė – nevėdavo, saulutė kaito – nebaltavo. Prabėgo vasara ir atėjo ruduo su voratinklių gijomis, plaukiančiomis oru ir vėduojančiomis ant tvorų, grumstų, rugienų. Knibždėjo žmonių ir vėdavos margos vėliavikės. Algerkos skvernai vėdavosi šonuose lyg sparnai.

6. vėdinti 1: Kai plačios kelnios, tai vėdúoja. | Kanda kanda šitą grįžtę [pažabota išputusi karvė],
teip kaip ir vėdúoja [vidurius]. Šuo atsitūpė ir iškišęs liežuvį vėdavo.

7. varstyti: Nevėduokit tų durų be reikalo, musios eina. Kam tu iš vientaro vėdúoji durimi, dabar jau ne vasara.
apvėdúoti. vėduojant kiek atvėsinti.
atvėdúoti

1. ateiti (plevenant drabužiams): Aure Jonas atvėdúoja, t. y. ateina. Kijeva pamatė atvėduojant lietuvių kunigaikštį.

2. atsikvėpti: Reik atsivėdúoti (atsikvėpti, atsipūsti). Atsivėduoti, t. y. dvasią gaudyti. Duodavo pirmalakio, antralakio ir atsivėdúot – trečialakio [alaus]. Atsivėdúodamas geria.

3. pučiant vėjui atsigauti: Sužerk žarjas an pūsterio, tai atsivėduõs.

4. atsivėdėti 1: Ir teip senis, paėmęs kirvį, atsivėduodamas ėmė medį kirst.
įvėdúoti

1. gerai įmosuoti, įmojuoti: Įvėdãvęs ranką kad paleidžiau akmenį nemažą. Kai gerai įsivėdúoju, tai toli nulekia akmuo.

2. įsismaginti: Prieš kalną mašina įvėdúoja. Kad įsivėdúoja rašyt!
išvėdúoti.

1. išvėdinti 1: Išvėdúot kambarys reikia, kad nebūt smarvės. Atidarom langus, kad išsivėdúot, paskui išmušinėk [muses]. Atadaryk langus, tegul gryčia išsivėdúoja.

2. vėduojant pašalinti, išsklaidyti: Išvėdúoti (dūmus). | Vėdavo vėdavo [liaudies medicinos praktikė] ir išvėdãvo ligą.

3. išdžiūti: Ore išsivėdãvo rūbai. [Vėduolė malka, ] katra išsivėdãvus, katra miške sausa buvo.

4. pučiant vėjui išardyti: Šlaitai lengvai išplaunami, išvėduojami arba irstą turi būti iškloti velėnomis.

5. išsivadėti: Išsivėdãvo alus. Taurė ir rislingo butelys, tiesa, kiek nugertas, išsivėdavęs.
nuvėdúoti.

1. vėduojant nukrėsti, nukratyti, nupurtyti: Paklodė dulkina, imk ir nuvėdúok! Nuvėdúoti dulkes. mosuojant nublokšti. . Nusivėdavaũ su ranka nuo burnos muses.

2. nudžiovinti: Užtekėk, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdúoki nuo žirgo raselę.

3. nustalbti, nusivadėti: Alus nusivė́davęs.
pavėdúoti.

1. kiek mojuoti, plaikstyti vėdinant ar vėdinantis, aušinant: Su skarike pavėdaváu – atsigavo nu karščio. Pasivėdúok, ir bus pakenčiama, ne taip karšta. Kad jos. pasvėdúot an vėjo.

2. kiek pavėsinti: Pavėduõj sopę šventa verba.

3. pamojuoti, pamosuoti: Pavėdúok mergomi. Nosine pavėdãvo, i tas vaidinuoklis pranyko. Pavėdaváu, ir išnyko žvakelė. Ponas, nusiėmęs skrybėlę, pavėdavo jąja. Ji. buvo ką tik nutūpusi ant smilgos ir siūbavosi žydrais sparneliais pasivėduodama.
parvėdúoti. vėduojant pareiti: O ta stūčkelė parvėdúoja, pareina (vaidenasi) .
suvėdúoti. sumojuoti, sumosuoti: Suvėdúoti sparnais. Sėsti neprašo, pats atsistoja, kairiojoje [rankoje] suvėduodamas smulkiai prirašytais lapais. Stočkus šluostėsi kaktą marga skepeta, pirm ją suvėduodamas ties nosimi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suveduoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x