.
varavóti, -ója, -ójo (warować).
1. saugotis, laikytis: Sėja visose dienose, tik pirmadienį varavoja. Vaikas varavojas, bijo diržo.
2. taupyti, laikyti: Piningus ar taip ką varavóti. I moki tu varavóti.
3. tvarkyti, dėlioti: Aš varavóju daiktus, t. y. dedu po rėdu.
4. sandarinti: Varovók saklyčią, t. y. apkamšyk, kad nenušaltum. Varavotis – yra sagstytis, užsirišti.
pavaravóti. pasistengti taupyti, pataupyti: Reikėjo gerai pavaravóti, jei norėjai dviratį a laikrodį įsitaisyti.
suvaravóti.
1. sutvarkyti, sugloboti: Saklyčio [je] palikau išeidamas, išvažiuodamas visus daiktus globai, t. y. išsklidusius, nesuvaravótus. Suvaravók gyvolius paklaidus, t. y. į vietą žėdną suvaryk.
2. susisagstyti, įsisupti, įsisiausti: Susivaravók, neeik išsiplėtęs, susisagstyk. Glamzdytis yra susisagstyti, susivaravóti drabužiais nuo šalčio. būti suvaržytam, suspaustam: Susivaravójo miškai, neleida vogti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.