suvaivoti

vaivóti, -ója (váiva. vaĩva), -ójo. vaitoti:

1. Vaivósi tu, kaip manęs nebteksi, kaip yvas ūši. Kogi čia vaivoji? Vaivója kap šimto metų senė. Ko, vaikel, vaivóji, kas tau? Ana serga, vaivója. Kap tik ana anejo, to pradė́ [jo] vaivót. Anas macnai vaĩva. Gal sopa, kad net vaivója. Anas jau vaivója labai, mat skauda. Ligonis visą naktį vaivójo. Guli, vaivója, nėr kam šienas pjaut. Trys bažnyčioj ašarojo, mušės kriūtin ir vaivojo. Ne tiek te gal sopa, kaip vaivója. Tas senukas, ką váiva nuolat, tai jo tėvas. Tan name vaidẽnas: ir šoka, ir gieda, ir vaĩva. Vaivója, ką anas gi vaivója, gal serga. Susiėmęs žandą ir vaivója, kad dantỹs sopa. Gera jam vaivót, kai yra, kas gydo. Tai broleliai vaivója, tai seselės dejuoja. Tavęsp dūsaujame vaivodami ir verkdami šitame ašarų klony. | Tik kas pradė [jo] vaivót par šitą akmenį, net strokas mañ jau ima. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Ita pušis vaivója. Kam linksma, tas šoka, kam sopa, tas vaiva. Serga, vaivója, ateis nedėlia – i nėr kas kavoja. Tau sopės, o ažu tave kitas, matai, vaivos (nenorėk, kad kiti tavo darbus nuveiktų) . Až kitą nevaivók, savę dabok. Pušis nukirsta, širdis išimta, eina keliu vaivodama. Vaivók nevaivók – močios neprikelsi. Váiva ir váiva to savo sūnaus. Jin dar vis nenustoja, vaivoja ir vaivoja – jos vyras prieš savaitę numirė.

2. Vaivója mano moma, pati nežino, ko vaivója. Jinai nieko nedaro ir tai vaĩva, kad pavargus. Ažvydo sūnų i vaivót pradėjo, ale gyva žemėn nelįsi. Nu, ko tau vaivót: vaikai užauklėti, duonos yr, ko daugiau reikia? Vaiva ir vaiva visą viekelį. Tu tik vaivót temoki.
atvaivóti. atvaitoti 1: Paskui atvaivójo vienuolika mėnesių.
išvaivóti. išvaitoti:

1. Išvaivójo visą naktį.

2. Išvaivójo visus savo gyvenimo vargus.

3. skundžiantis, zyziant pasiekti: Vaivojo ir nieko neišvaivójo.

4. sunkiai uždirbti: Visgi reikia išvaivót tie pinigai.
pavaivóti. pavaitoti: Kai jautis aplamdė, tris mėnesius pavaivójo lovoj. Kol skūra būtų prapuvus, būtum pavaivójęs. Pavaivõs ir nustos – dabok čia! Mūs kiek kvaksi [višta],
ale… Pavaivója pavaivója i vė eina – sena.
pérvaivoti. kurį laiką vaivoti: Parvaivójau visą naktį su ta šunvote.
pravaivóti. kurį laiką vaivoti: Visą naktį moma pravaivójo. Pravaivójo pernakt. Vaivo [ja] u pravaivó [ja] u lig pusei nakties.
privaivóti; . privaitoti 1: Kiek ji, vargšelė, privaivojo su ta liga! verkiant prigailėti, prisiaimanuoti: Oi prisivaivos ji vyrui mirus.
suvaivóti. suvaitoti: Suvaivójo ir nutilo, nebėr. Ine [jo] i nugriuvo: nei suvaivó [jo],
neiniek. Girdžiu – suvaivójo, tai keliuos, darau ką. Sakė, ir nesuvaivójąs.
užvaivóti. užvaitoti 1.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vaivóti, </b>-ója (váiva. vaĩva), -ójo. vaitoti: <br/>1. Vaivósi tu, kaip manęs nebteksi, kaip yvas ūši. Kogi čia vaivoji? Vaivója kap šimto metų senė. Ko, vaikel, vaivóji, kas tau? Ana serga, vaivója. Kap tik ana anejo, to pradė́ [jo] vaivót. Anas macnai vaĩva. Gal sopa, kad net vaivója. Anas jau vaivója labai, mat skauda. Ligonis visą naktį vaivójo. Guli, vaivója, nėr kam šienas pjaut. Trys bažnyčioj ašarojo, mušės kriūtin ir vaivojo. Ne tiek te gal sopa, kaip vaivója. Tas senukas, ką váiva nuolat, tai jo tėvas. Tan name vaidẽnas: ir šoka, ir gieda, ir vaĩva. Vaivója, ką anas gi vaivója, gal serga. Susiėmęs žandą ir vaivója, kad dantỹs sopa. Gera jam vaivót, kai yra, kas gydo. Tai broleliai vaivója, tai seselės dejuoja. Tavęsp dūsaujame vaivodami ir verkdami šitame ašarų klony. | Tik kas pradė [jo] vaivót par šitą akmenį, net strokas mañ jau ima. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Ita pušis vaivója. Kam linksma, tas šoka, kam sopa, tas vaiva. Serga, vaivója, ateis nedėlia – i nėr kas kavoja. Tau sopės, o ažu tave kitas, matai, vaivos <span class="explanation"> (nenorėk, kad kiti tavo darbus nuveiktų) </span>. Až kitą nevaivók, savę dabok. Pušis nukirsta, širdis išimta, eina keliu vaivodama. Vaivók nevaivók – močios neprikelsi. Váiva ir váiva to savo sūnaus. Jin dar vis nenustoja, vaivoja ir vaivoja – jos vyras prieš savaitę numirė. <br/>2. Vaivója mano moma, pati nežino, ko vaivója. Jinai nieko nedaro ir tai vaĩva, kad pavargus. Ažvydo sūnų i vaivót pradėjo, ale gyva žemėn nelįsi. Nu, ko tau vaivót: vaikai užauklėti, duonos yr, ko daugiau reikia? Vaiva ir vaiva visą viekelį. Tu tik vaivót temoki. <br/><b>atvaivóti</b>. atvaitoti 1: Paskui atvaivójo vienuolika mėnesių. <br/><b>išvaivóti</b>. išvaitoti: <br/>1. Išvaivójo visą naktį. <br/>2. Išvaivójo visus savo gyvenimo vargus. <br/>3. <span class="explanation">skundžiantis, zyziant pasiekti: </span> Vaivojo ir nieko neišvaivójo. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai uždirbti: </span> Visgi reikia išvaivót tie pinigai. <br/><b>pavaivóti</b>. pavaitoti: Kai jautis aplamdė, tris mėnesius pavaivójo lovoj. Kol skūra būtų prapuvus, būtum pavaivójęs. Pavaivõs ir nustos – dabok čia! Mūs kiek kvaksi [višta], ale… Pavaivója pavaivója i vė eina – sena. <br/><b>pérvaivoti</b>. <span class="explanation">kurį laiką vaivoti: </span> </span> Parvaivójau visą naktį su ta šunvote. <br/><b>pravaivóti</b>. <span class="explanation">kurį laiką vaivoti: </span> </span> Visą naktį moma pravaivójo. Pravaivójo pernakt. Vaivo [ja] u pravaivó [ja] u lig pusei nakties. <br/><b>privaivóti; </b>. privaitoti 1: Kiek ji, vargšelė, privaivojo su ta liga! <span class="explanation">verkiant prigailėti, prisiaimanuoti: </span> Oi prisivaivos ji vyrui mirus. <br/><b>suvaivóti</b>. suvaitoti: Suvaivójo ir nutilo, nebėr. Ine [jo] i nugriuvo: nei suvaivó [jo], neiniek. Girdžiu – suvaivójo, tai keliuos, darau ką. Sakė, ir nesuvaivójąs. <br/><b>užvaivóti</b>. užvaitoti 1.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.