suvaitinti

vaitìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. šildyti, kad pasidarytų valkesnis, lankstesnis: Vaitinau skirpstą kelias dienas į [v] andenį mirkydamas. Norėjau lenkti lazdą, bevaitìndamas i sudeginau. Kaip koks medis pečiuje vaitinamas …, taip buvo vaitinamas kronprincas … kalėjime.

2. vytinti: Mūsų tėvas užsimanė an klėties taboką vaitìnt. Amerikoj nupjautūsius [tabokų] kerus vaitina ant tabokynų. Vaitys liuob, vaitys ir išvėdins atolą. I mūsų ten vaitìna šieną. Po Grabnyčių žmonys kitą kartą liuob pradės bulbes vaitìnti. Kada sudygsta [salykla],
tai tada trina ir vaitìna. Kam vaitinái rūtelę, kad pavystum. Bernelis muni kalbino, mun vainikelį vaitìno. Vaitìna [ligonį] ligoninė [je],
nerašo į kurortus. Klebonas vaitìna vaikus su poterais.

3. šildytis, lepintis: Ne vaitìnkis pri ugnie, bet eik pri darbo. Mes kūlius skaldom, prakaitą lejam – anie sau saulė [je] vaitìnas.
apvaitìnti. apvytinti: Uogas po pirmu reik apvaitinti. Geriau šieną pradalgės [e] apvaitìntą tegrėbti.
išvaitìnti.

1. padaryti valkesnį kaitinant: Išvaitìna pelenūse ąžuolą votkočiuo, ir yra vytinys votkotis. Reik lygiai lazdelę išvaitìnti, o kitaip dar kur galia lūžti belenkant. Neišvaitìntas kampas veikiai sugniuš.

2. išvytinti: Išvaitinù bulbikes prim sėjimo. Išvaitìntos [bulvės] greičiau sudygsta. Vaitina, kuo plačiausiai išvaitìna [salyklą]. Išmirkyt, sudaigyt, išvaitýt [salyklą] reikia. Meldė Dievą visą dieną, ka tus rūtus išvaitìntų i šakneles išdžiovintų.

3. išperti: Išvaitináu pačiai kailį, neblįs pri kavalierių.
nuvaitìnti. nuvytinti: Nuvaitìna saulė žoleles, galì lieti nelieti. Ai, tu berneli, balamūtėli, kam nuvaitinái žalią rūtelę? Atskirs tau, seserėle, žalių rūtų vainikėlį – nė nedėlios nelaikysi, vainikėlį nuvaitýsi. Kaip šalnelė pagadino, taip lapelius nuvaitino.
pavaitìnti.

1. kiek pašildyti, kad būtų valkesnis: Pavaitìndavo an ugnies rąstus. Uosio medis koks antai griaudus, o pavaitìnęs gali iš ano pavažas i ką tik norėdamas išlenkti. Žilvyčius supjovus reik pavaitìnti, kad nelūžtų.

2. pavytinti: Kad nelaistėm, tai ir pavaitinom kvietkas. Kopūstlapius pavaitìnsi priš ugnį. Ai, tu berneli, balamūtėli, kam pavaitinái žalią rūtelę?. Pasivaitìnusi turėjau bulbų, an krosne šiltai pasibuvo.
suvaitìnti

1. pašildžius padaryti lankesnį, valkesnį: Reik pirmu tą šaką suvaitinti, ta galės sulenkti.

2. suvytinti: Ta saulelė suvaitìns viską, padirbs i badus. Užmerksiu ir suvaitìnsiu salyklą. Anie sakos tąs žoles suvaitìna. Da turu čia šieno suvaitìnti. Pamatęs visų puikiausiąjį žiedą nuskina, suvaitina, o paskui … įmeta į purvyną. Kad ir nusegste man vainikėlį, nesuvaitìnkit žalių rūtelių. Nepravėrė karietos langelio, suvaitìno rūtų vainikėlį. Suvaitìno ligonį, a tatai gydė!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suvaitinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x