suvadindinti

vadìndinti (-dýdyti. -yti), -ina, -ino. vadinti:

1. Jūs jau nebnorit vaikais vadindintis. Kristus nevadindinas avis, bet tik ėrytis, ėrytelis arba avinelis.

2. Tą. vadydino 29-ąjį augustą … moteriškė prie savęs. Bet kaip jis nedavės persikalbėti, vadindino karalius motiną pas save. Mane savęsp vadindino ir išsitarė.
atvadìndinti. atvadinti 2: Tada eš siųsiu ir tave iš tę atvadindysiu. Tada nusiuntė Jokūbas ir atvadindino Rahel ir Leą. Bet Jozefas nusiuntęs atvadindino Tėvą. Ne po ilgo ji aną brolį vėl atvadydino savęspi. Daktarą atsivadìndinti. Siųsk vyrų į Jopę ir atsivadydink Simoną, pravarde Petrą. Rabinas … atsivadindinosi … tą vaikelį ir jo motiną.
išsivadìndinti. išvadinti
1. Tie ponai nujojo pri karčemos ir kalvį išsivadindino lauka.
pavadìndinti (-dydyti). pavadinti:

1.

2. Pavadinti tapo pagonys, kurius Ponas Dievas vieton žydų, nenorinčių ateiti, pavadindino. Ji yra manęs paties čionai pavadindinta. Karalius, norėdamas pakoroti žalnierių už pasakymą, pavadìndino jį pas savęs.
parvadìndinti. parvadinti 2: Jo brolis ištikimą liekorių parvadindino, tasai jį išgelbėjo. Jūsų malonė teparvadydina Jozuvą. Kunigaikštis Jozuvą parsivadydino.
suvadìndinti. suvadinti 1: Kaip karalius toktai girdėjo, pakiršo jis didei ir suvadindino savo kunigaikščius. Tiškevyčia, po vyskupystę važinėdamos, panoro antru atveju kunegus suvadindinti. Ir suvadydino savo kunigaikščius ir vyriausius ant pėstininkų ir ant raitelių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vadìndinti</b> (-dýdyti. -yti), -ina, -ino. vadinti: <br/>1. Jūs jau nebnorit vaikais vadindintis. Kristus nevadindinas avis, bet tik ėrytis, ėrytelis arba avinelis. <br/>2. Tą. vadydino 29-ąjį augustą … moteriškė prie savęs. Bet kaip jis nedavės persikalbėti, vadindino karalius motiną pas save. Mane savęsp vadindino ir išsitarė. <br/><b>atvadìndinti</b>. atvadinti 2: Tada eš siųsiu ir tave iš tę atvadindysiu. Tada nusiuntė Jokūbas ir atvadindino Rahel ir Leą. Bet Jozefas nusiuntęs atvadindino Tėvą. Ne po ilgo ji aną brolį vėl atvadydino savęspi. Daktarą atsivadìndinti. Siųsk vyrų į Jopę ir atsivadydink Simoną, pravarde Petrą. Rabinas … atsivadindinosi … tą vaikelį ir jo motiną. <br/><b>išsivadìndinti</b>. išvadinti 1. Tie ponai nujojo pri karčemos ir kalvį išsivadindino lauka. <br/><b>pavadìndinti</b> (-dydyti). pavadinti: <br/>1. <br/>2. Pavadinti tapo pagonys, kurius Ponas Dievas vieton žydų, nenorinčių ateiti, pavadindino. Ji yra manęs paties čionai pavadindinta. Karalius, norėdamas pakoroti žalnierių už pasakymą, pavadìndino jį pas savęs. <br/><b>parvadìndinti</b>. parvadinti 2: Jo brolis ištikimą liekorių parvadindino, tasai jį išgelbėjo. Jūsų malonė teparvadydina Jozuvą. Kunigaikštis Jozuvą parsivadydino. <br/><b>suvadìndinti</b>. suvadinti 1: Kaip karalius toktai girdėjo, pakiršo jis didei ir suvadindino savo kunigaikščius. Tiškevyčia, po vyskupystę važinėdamos, panoro antru atveju kunegus suvadindinti. Ir suvadydino savo kunigaikščius ir vyriausius ant pėstininkų ir ant raitelių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.