suūrioti

ū̃rioti, -ioja, -iojo. ū́rioti. ūrióti, -iója, -iójo.

1. versti nuo viršaus, griauti, ardyti: Vienas pilkit bulbas, o kitas ū̃riokit. Kam tu šiaudus nuo krūvos žemėn ūrioji? Ū̃riojo žmonės tą kalnelį, kaip tik galėjo. Neūriok duobės! Pats piliakalnis vis labiau ūriojamas godžiomis rankomis žmonių, kuriems ne senovė rūpi.

2. ūryti 1: Jį vis ūriok ir ūriok, nieko pats be sakymo nepadaris. Mes savo vyrus ū̃riojam: kelkitės, eikite dirbt. Gi sarmata: žmonės vis ūrioja – nuolat vis nutrūksta [karvė],
nebegražu! Už daržo išganymą aš da jį ūriosiu.
apū̃rioti. apū́rioti.

1. apardyti, apgriauti: Bulbes apū̃riok, kad nebūt toks didelis kaupas. Kam tu duobę teip apūriojai? Apū́riojo šieno kupetį belaipiodami.

2. apūryti: Kukenỹs berną apūriojo už blogą pjovimą. Da kada suėjęs jį apūriosiu. Vaikam ne onoras, kad juos apūrioja.
atū̃rioti. atpūsti, atnešti: Vėja atūriója debesį su sniegu.
išū̃rioti.

1. išversti, išgriauti, išardyti: Vaikai belaipiodami išū́riojo šieną. Nedūkuok, lentas išūriosi! Štiš! Išūriojot eželę!. Išsiū́riojo iš po virdies šienas.

2. išbarti, išūdyti: Išūriojo išdirbo, kaip ir būta už ką.

3. išūryti: Ūriojo ūriojo, paki išū̃riojo. Kai jį te išūriojo, tai jis nuėjo kitur.
nuū̃rioti. nuū́rioti.

1. nuversti nuo viršaus, nuardyti: Vaikai nuū́riojo šieną nuo kupečio, nuū́riojo kupetį. Vaikai nuū̃riojo stirtą. Nelipk an bulbų, bo nuū̃riosi. Bulbas galan nuū̃riok. Kažin kas nuūriojo ravą – [v] anduo nebenuteka. Kalnas nuūriotas – statumas nutryptas. Ventos slėnys nuūriotais staigiais skardžiais. Susipilkite kalvas dar aukščiau, nusiūriokite šonus dar staigiau, kad niekas į juos neįliptų.

2. barant nuvaryti: Man’ nuū̃riojo nuo pečiaus, kad eič dirbt.
paū̃rioti, paū́rioti.

1. kiek kasti, versti.

2. su trenksmu nuslinkti: Kad paūriojo kalnas!

3. kiek nuversti, nugriauti: Paūriok nuo prėslo virkščių.
praū̃rioti. kiek pagriauti, nustumti: Praūriok žemes.
priū̃rioti.

1. priversti, prigriauti: Priūriota pilna duobė smėlio.

2. barant priversti ką nors daryti: Kur tu jį priū̃riosi, kai neklauso!
suū̃rioti. sugriauti, suardyti: Suūriojo tvartus.
užū̃rioti. užū́rioti. užversti, užgriauti: Galvijų nerišk an ravo – ažū̃rios. Po keleto metų šito duobė ažsiūrios ir žymės nebeliks. Čionai tai ažsiū̃riojo nuo arklių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ū̃rioti, </b>-ioja, -iojo. ū́rioti. ūrióti, -iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">versti nuo viršaus, griauti, ardyti: </span> Vienas pilkit bulbas, o kitas ū̃riokit. Kam tu šiaudus nuo krūvos žemėn ūrioji? Ū̃riojo žmonės tą kalnelį, kaip tik galėjo. Neūriok duobės! Pats piliakalnis vis labiau ūriojamas godžiomis rankomis žmonių, kuriems ne senovė rūpi. <br/>2. ūryti 1: Jį vis ūriok ir ūriok, nieko pats be sakymo nepadaris. Mes savo vyrus ū̃riojam: kelkitės, eikite dirbt. Gi sarmata: žmonės vis ūrioja – nuolat vis nutrūksta [karvė], nebegražu! Už daržo išganymą aš da jį ūriosiu. <br/><b>apū̃rioti</b>. apū́rioti. <br/>1. <span class="explanation">apardyti, apgriauti: </span> Bulbes apū̃riok, kad nebūt toks didelis kaupas. Kam tu duobę teip apūriojai? Apū́riojo šieno kupetį belaipiodami. <br/>2. apūryti: Kukenỹs berną apūriojo už blogą pjovimą. Da kada suėjęs jį apūriosiu. Vaikam ne onoras, kad juos apūrioja. <br/><b>atū̃rioti</b>. <span class="explanation">atpūsti, atnešti: </span> Vėja atūriója debesį su sniegu. <br/><b>išū̃rioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išversti, išgriauti, išardyti: </span> Vaikai belaipiodami išū́riojo šieną. Nedūkuok, lentas išūriosi! Štiš! Išūriojot eželę!. Išsiū́riojo iš po virdies šienas. <br/>2. <span class="explanation">išbarti, išūdyti: </span> Išūriojo išdirbo, kaip ir būta už ką. <br/>3. išūryti: Ūriojo ūriojo, paki išū̃riojo. Kai jį te išūriojo, tai jis nuėjo kitur. <br/><b>nuū̃rioti</b>. nuū́rioti. <br/>1. <span class="explanation">nuversti nuo viršaus, nuardyti: </span> Vaikai nuū́riojo šieną nuo kupečio, nuū́riojo kupetį. Vaikai nuū̃riojo stirtą. Nelipk an bulbų, bo nuū̃riosi. Bulbas galan nuū̃riok. Kažin kas nuūriojo ravą – [v] anduo nebenuteka. Kalnas nuūriotas – statumas nutryptas. Ventos slėnys nuūriotais staigiais skardžiais. Susipilkite kalvas dar aukščiau, nusiūriokite šonus dar staigiau, kad niekas į juos neįliptų. <br/>2. <span class="explanation">barant nuvaryti: </span> Man’ nuū̃riojo nuo pečiaus, kad eič dirbt. <br/><b>paū̃rioti, </b>paū́rioti. <br/>1. <span class="explanation">kiek kasti, versti. </span> <br/>2. <span class="explanation">su trenksmu nuslinkti: </span> Kad paūriojo kalnas! <br/>3. <span class="explanation">kiek nuversti, nugriauti: </span> Paūriok nuo prėslo virkščių. <br/><b>praū̃rioti</b>. <span class="explanation">kiek pagriauti, nustumti: </span> Praūriok žemes. <br/><b>priū̃rioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">priversti, prigriauti: </span> Priūriota pilna duobė smėlio. <br/>2. <span class="explanation">barant priversti ką nors daryti: </span> Kur tu jį priū̃riosi, kai neklauso! <br/><b>suū̃rioti</b>. <span class="explanation">sugriauti, suardyti: </span> Suūriojo tvartus. <br/><b>užū̃rioti</b>. užū́rioti. <span class="explanation">užversti, užgriauti: </span> Galvijų nerišk an ravo – ažū̃rios. Po keleto metų šito duobė ažsiūrios ir žymės nebeliks. Čionai tai ažsiū̃riojo nuo arklių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.