ùlbauti, -auja (-auna), -avo. ulbėti:
1. Ulbauja volungė. Antai skroblyne pasislepia volungė ir ulbauja sakydama: – Dieve, Dieve, duok lytaus! Pirmame sodely sakalas ulbavo.
2. Aš išgirdau, girdėjau balandelį ulbaujant.
3. Vaikas juokias jau, ùlbauna. Vaikaitis lopšy ùlbavo ùlbavo ir užmigo. Ta mažilikė juokas, šneka, ùlbauna.
4. Ùlbavo kaip lakštingala, kol piningelius išviliojo.
5. giedoti: Tu atsiverti kantičką ir ulbauji vienas už stalo.
paùlbauti. meiliai pašnekėti: Tu čia an lopšio užsiritus paùlbauk, o aš bėgsiu parsinešiu bezmėną.
parùlbauti. parulbėti
1.
suùlbauti. suulbėti:
1.
2. Balandis suulbavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.