sutykti

tỹkti, -sta, -o.

1. rimti. Vėjas tỹksta, tai lis. Juo tykst vėjelis, juo stov laivelis. Maištas tỹksta.

2. darytis tykesniam, tylesniam, tilti, silpti: Liaukis, – paprašė šaltu tykstančiu balsu. Dabar amžius po amžiaus, metas po metų tyksta ir malšta mūsų dainų balsai.
aptỹkti.

1. aprimti. Vėjas aptỹko. Oras aptỹko – kaip ir panašu in lietų. Laivas rydojo vietoj, kol audra aptyko. Vandenys [praplaukus laivui] greit aptyksta.

2. pasidaryti tykesniam, ramesniam, ne tokiam triukšmingam, aptilti: Kai tik tėvas intėjo, visi vaikai aptỹko. Ka gerai subari [vaiką],
tai lyg ir aptỹksta, ale bene ilgai. Vytele kap apdalysiu, tai aptỹkste kiek. Sušuko balsu, net vaikai aptyko. Aptỹko šuva, neloja. | Jau žmonių liežuviai tegu aptỹks biskį, apsiramis. Visa [fronte] aptỹko, uždegė dar kluoną. Kada viskas aptyko, žmogžudžiai, manęs nesulaukdami, nuėjo į sodą vogt medaus. pasidaryti tylu, ramu: Gulė [ja] u, kolei aptỹko (liovėsi šaudę) . In vakarą aptỹksta – nieko nebematos (nebėra judėjimo, žmonių) .

3. pasidaryti santūresniam aprimti, atlyžti: Kap atrėžiau, Jonas aptỹko. Sūnus sužinojo ir atalėkė bartis, aš jam: teip ir teip, teip ir teip – ir aptỹko. Riebus arklys išsyk smarkiai užsiveža, paskui aptỹksta. Nerimastis atlėgo, tačiau širdis neaptyko. kiek susilpnėti, sumažėti. Pridė [ja] u duonos sukramčius [prie skaudamos kojos],
tai aptỹko.
nutỹkti.

1. nurimti. Nutỹko vėjas. Kai vėjas nutỹksta, sėjam linus. Oras nutỹksta. Vilnys nutỹksta. Tuo tarpu pūga nenutyko. Jau nutỹko lietus. Inmeskite mane jūrėsna, tada nutyks jumus jūrės. Irlande dar vis maištai nėr nutykę.

2. nutilti: Kaip gerai subarau, tujau nutỹko vaikai. Ko teip visi nutỹkot? Kada viskas nutyko, atsidarė Jono kambario durys ir įeina gulbė, kuri akies mirksnyj pasivertė į paną. Tuodu plėšiku, valandą baldžiusiuos, nutyksta. Nutỹksta ant valandėlės ligonis, bi numiręs guli. Po kelių dienų jis vel nutykęs ir pasilikęs tykas iki savo smerties. Nutỹko [kambaryje],
mislijau, kad nėr žmonių. Jau nutỹko, girdim – rėkia rugiuose. Kažkap dabar lyg nutyko tam sode, nebesigirdi žiogų. Baugino, ale nūtỹko i nebgirdėti.

3. atlėgti, aprimti, atlyžti: Jos linksmumas nutyko. Jonukas nutykęs nenoriai paėmė savo kepurę. Kai [p] viščiukai nutỹko, kai tę išnešei! Iškils jam prieš akis žmonos paveikslas, – nutyks, susigūš kampe. Visas judėjimas bei šnabždėjimas susirinkusiosios daugybės ūmai nutyko. | Nutỹkusi višta, a nesveika? nuslopti: Šitas prieštaravimas yra nutykęs.

4. = nutikti 9: Tep pasakė Asilkas ir nutỹko.
patỹkti.

1. kiek aprimti. Vėjas patỹko. Šiandien rytinis patyko, parejo somenis. Vėtra mažumelį patykti pradėjo. Patyks ir vėjužis, nelaužys šakeles.

2. nutilti. . Taigi šauksmas apie karus attolintose šalyse dar vis nėra kaip reikiant patykęs.
pritỹkti. aprimti, nutilti: Naktį pritỹksta kelias (niekas nevažiuoja) .
sutỹkti. nutykti. Sutỹko vėjus, ir skregždės skraido – gal bus lietus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sutykti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x