Susukimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sukimo veiksmą (pvz., verpalų, siūlų, laidų), taip pat painų, sudėtingo dalyko aprašymą ar klaidinančią kalbą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis sukimas – sukti, vynioti (pvz., siūlą ant ritės).
2. Perkeltinė reikšmė – painiai, sudėtingai aiškinti, klaidinti žodžiais.
Pavyzdžiai:
- Audėja susuko verpalus į kamuoliuką. (fizinė reikšmė)
- Politikas susukė atsakymą, kad nieko aiškaus nepasakytų. (perkeltinė reikšmė)
- Ne sukink man galvą sudėtingais terminais! (kalbinis klaidininimas)
Trumpai: susukimas – tai arba sukimas, arba painus kalbėjimas/klaidinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.