Sustimbėti – sustoti, užstrigti, užklupti netikėtai (dažnai apie mintis, jausmus, veiksmą).
Pavyzdžiai:
1. Kalboje: „Jo balsas sustimbėjo verkiančioje balso dūmoje.“
2. Mąstyme: „Mintys sustimbėjo, negalėjau surinkti žodžių.“
3. Veiksme: „Prieš sankryžą automobilis staiga sustimbėjo.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.