susrus

„Susrus“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šnabždesį, šnibždesį, šlamėjimą (tyliai kalbant).

Pavyzdžiai:
1. Kambaryje girdėjosi tik tylus susrus.
2. Miške pasigirdo lapų susrus.
3. Seniai susirgo, o dabar tik susrus girdėti. (Perkeltine prasme – apie silpną balsą).

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Susrus“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šnabždesį, šnibždesį, šlamėjimą (tyliai kalbant). Pavyzdžiai: 1. Kambaryje girdėjosi tik tylus susrus. 2. Miške pasigirdo lapų susrus. 3. Seniai susirgo, o dabar tik susrus girdėti. (Perkeltine prasme – apie silpną balsą). Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.