skė́sčioti, -ioja, -iojo. skėsti.
1. plėtoti į šalis: Sparnus (sparnais) skė́sčioti. Ant kalno malūnėlis iš lėto skėsčioja sparnais, lyg gainiodamas baltus vasarinius debesis.
2. sklaidyti (rankas), skėtrioti: Kokia jo mada: niekad nepasakys gražiai, ale kad ims skė́sčiot rankom! Skė́sčiok neskė́sčiojęs, vis tiek jau po viskam. Ko skė́sčioji da, tik sėsk ir ėsk! Jie išeina, o jis vėl skė́sčioja, barasi.
3. eiti, rankomis mosuojant, su plevėsuojančiais drabužiais.
rañkomis (rankàs) skė́sčioti. Jie tik skėsčioja rankomis: girdi, nieko mes negalime. Į visus reikalavimus jis tik rankomis skė́sčioja. Senoji našlė, matydama, kaip jos rėžis siaurėja ir siaurėja, tik rankas skėsčiojo ir liejo ašaras.
paskė́sčioti
1. pamosuoti, paplasnoti į šalis: Sparnais pasiskė́sčiodama, višta nukūrė pas gaidį.
2. pasklaidyti (rankas), paskėtrioti.
rañkomis (rankàs) paskė́sčioti. Aš ne prokuroras… – paskėsčiojo rankom ir nužingsniavo atgal.
suskė́sčioti. sumojuoti rankomis. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.