„Surubulioti“ – tai žargoninis veiksmažodis, kilęs iš rusų kalbos žodžio „шурупить“ (grūsti, įsukti). Lietuvių kalboje reiškia greitai, energingai judėti (pvz., bėgti, važiuoti), dažnai su atspalviu skubos, chaotiškumo ar net slaptumo.
Pavyzdžiai:
1. „Susitikimas prasideda po penkių minučių – reikia surubulioti į ofisą!“
2. „Vaikai visą rytą surubuliavo po kambarį, kol išsiblaškė.“
3. „Naktį surubuliavome į kitą miestą, kad spėtume į koncertą.“
Pastaba:
Nors vartojamas šnekamojoje kalboje, šis žodis nėra literatūrinis, todėl tinkamas neoficialiai komunikacijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.