"Surimzyti" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškia "sutriuškinęs, sukošęs, sudaužęs suminkyti" (pvz., kaulus, medžius). Dažniausiai vartotas apie fizinį sunaikinimą ar smarkų sužalojimą.
Pavyzdžiai:
1. "Velniai jį surimzijo, kad kaulai trankėsi." (sutraiškė kūną)
2. "Audra surimzijo beržus taip, lyg būtų per perėją ėjęs." (sudaužė, sulaužė)
3. "Kovos metu priešas buvo visiškai surimzytas." (sunaikintas, sutriuškintas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.