surbinis


"Surbinis" – kilęs iš lotynų kalbos („surbus“ – rūstus, griežtas). Lietuvių kalboje reiškia rūstų, niūrų, paniuręs, nevelnias (apie žmogaus išvaizdą, veido išraišką ar būseną).

Pavyzdžiai:
1. Surbinis senis – rūstaus, nekalbančio veido išraiškos.
2. Surbinai nusišypsojo – niūria, be džiaugsmo šypsena.
3. Jis buvo surbinės nuotaikos – paniuręs, nusiminęs.

Sinonimai: niūrus, rūstus, paniuręs, gluminis.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'surbinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė