Sūpelėtis – tai mažybinė formą nuo žodžio sūpynės (sūpynės = sūpavimasis, sūpimas).
Reiškia: trumpas, lengvas arba vaikiškas sūpavimas; švelnus sūpimas.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas užsnūdo po lengvo sūpelėčio ant rankų.
2. Vėjelis sukelė nedidelį sūpelėtį ant šakelės.
3. Senelė sušnabžda lopšinę, o kūdikis tyliai linksi sūpelėtyje.
Trumpai: Šis žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie švelnų, raminantį sūpimą, ypač vaikų atžvilgiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.