sukupetavimas

Sukupetavimas – tai žodžių junginys, kurį sudaro sukupė (iš liet. kupėti – „klauptis, kūlinti“) ir priesaga -tavimas. Reiškia sukūlimą, susikūlimą, susiformavimą, dažniausiai vartojamas kalbant apie kūno pozą, laikyseną ar susigūžimą.

Pavyzdžiai:
1. Fizinė prasmė:
„Senelio sukupetavimas prie krosnies rodė jo nuovargį.“
(t. y. susigūžęs, sulenktas laikysena)

2. Perkeltinė prasmė (retai):
„Kalboje jaučiamas sarkazmo sukupetavimas.“
(t. y. užuominos, paslėpto prasmės susiformavimas)

Trumpai:
Tai retas lietuvių kalbos žodis, nusakantis kūno sulenkimą ar kažko susidarymą. Dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Sukupetavimas – tai žodžių junginys, kurį sudaro sukupė (iš liet. kupėti – „klauptis, kūlinti“) ir priesaga -tavimas. Reiškia sukūlimą, susikūlimą, susiformavimą, dažniausiai vartojamas kalbant apie kūno pozą, laikyseną ar susigūžimą. Pavyzdžiai: 1. Fizinė prasmė: „Senelio sukupetavimas prie krosnies rodė jo nuovargį.“ (t. y. susigūžęs, sulenktas laikysena) 2. Perkeltinė prasmė (retai): „Kalboje jaučiamas sarkazmo sukupetavimas.“ (t. y. užuominos, paslėpto prasmės susiformavimas) Trumpai: Tai retas lietuvių kalbos žodis, nusakantis kūno sulenkimą ar kažko susidarymą. Dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.