Sukabinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsipalaidavusį ėjimą (dažnai su neigiama atspalvio prasme – tingiai, vilčiodamasis).
Pavyzdžiai:
1. Vaikai sukabinėjo į mokyklą, nes nenorėjo anksti keltis.
2. Po pietų jis sukabinėjo lauke, nieko neveikdamas.
3. Nereikia sukabinėti – darbai laukia!
Sinonimai: slampinėti, vilktis, lingavoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.