suglotnus

Suglotnus – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar jo forma atsiranda dėl klaidingo žodžių skirtymo ar sujungimo (dažnai dėl gretimų žodžių įtakos). Tai gimininga etimologinei liaudies etimologijai, kai nežinomas žodis interpretuojamas per žinomus žodžius.

Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalba:
- „Aš tuojau“ → „aštuojau“ (iš „aš tuojau“).
- „Vienas antro“ → „vienantro“ (kalboje gali skambėti kaip vienas žodis).

2. Užsienio kalbose:
- Anglų: „an apron“ kilo iš „a napron“ („napron“ – senovinis žodis šaliukui).
- Prancūzų: „l'orange“ iš italų „narancia“ („n“ perėjo prie artikelio: une narancia → une orange).

Esmė: Tai natūralus kalbos kaitos procesas, kai žodžių ribos kalboje perbraižomos dėl dažno vartojimo ar akustinio supainiojimo.

Įrašas
Paaiškinimas	Suglotnus – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar jo forma atsiranda dėl klaidingo žodžių skirtymo ar sujungimo (dažnai dėl gretimų žodžių įtakos). Tai gimininga etimologinei liaudies etimologijai, kai nežinomas žodis interpretuojamas per žinomus žodžius. Pavyzdžiai: 1. Lietuvių kalba: - „Aš tuojau“ → „aštuojau“ (iš „aš tuojau“). - „Vienas antro“ → „vienantro“ (kalboje gali skambėti kaip vienas žodis). 2. Užsienio kalbose: - Anglų: „an apron“ kilo iš „a napron“ („napron“ – senovinis žodis šaliukui). - Prancūzų: „l'orange“ iš italų „narancia“ („n“ perėjo prie artikelio: une narancia → une orange). Esmė: Tai natūralus kalbos kaitos procesas, kai žodžių ribos kalboje perbraižomos dėl dažno vartojimo ar akustinio supainiojimo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.