sudvejo|ti, sudvejoja, sudvejojo
1. suabejoti, susvyruoti: sudvejojau, ar eiti, ar neiti.
2. dzūkiškai žr. sudvejinti. sudvejojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.