subinė

sùbinė. subinė̃. subìnė.

1. užpakalis, sėdmenys: Sudėjimas iš dviejų bulių vadinas sùbinė. Jo subinė̃ girnų didumo. Laksto anie plikoms sùbinėms, nei anie šalčio bijo, nei nieko. Nuogom subinýtėm [vaikai] an pusnies. Kirto par sùbinę su dvim rykštėm beržinėm. Į sùbinę įsegtų [vagims] – viską pasisakytų; ne – čiupinėjas. Juk ir ponų vaikesčiai taip jau per sùbinę gauna, kad jie, kaip kiti vaikai, į patalą męža. Ir ištiko neprietelius savo per subinę (pasubinina). Dar gausi ir į sprandą, į sùbinę, nemaišysys, ka piemuo esi. Rudunsiums vištums labai sùbinės plikos – tokios veislės! Eik iš subinė̃s pusės [pro karvę],
o ne pro pryšakį. Kailineliai trumpi – pusiau sùbinės. Lig sùbine vandenio būdavo. Ka jau brenda salyg subinium̃s – šlapia tvarte. Kaip muno metų sulauksi, subinė̃s nepaneši. Pasenau, sùbinės neatkelu – sėdu i sėdu. A sùbinės neatsuki durų uždaryti?! Gulia sùbines išvertusys. Senukai dirbs, o jaunukai gulėkit sùbines išpūtę. Sùbinę atmetusi su lazike eina. Buvo vaikas subináitę išjojęs [is],
par tą susirgo ir mirė. Koks čia vežimas – tik po sùbine įsimetė. Pri sùbinei gatavai kojos (mažaūgis) . Sùbinę kaukui parodyk, tuo ans tą budinką ir uždegs. Tam biesuo ans sùbinę rodė. Kur ta svočia atsisės, penki pūdai subinės. Jei katė moja su dešine koja – bus svečias, jei laižo subinę – viešnia. Bėgsi kaip į subinę šautas. Eina kaip subinėn įdurtas. Puldinė [ja] kaip subinę išdegęs. Ko dabar tyli kaip subinė̃ svečiuos? Tylia (Didžiuojas) kaip sùbinė, į turgų vežama. Apsileis kaip sùbinė plaukais, ir lips visi an sprando. Išmetė kaip sùbinę iš meisos (išpeikė) . Mes buvom kaip subinė su marškiniais (artimi kaimynai) . Biedno i bagoto subinė iš dvie šmotų. Ne teip buvo! Ko loji kaip sùbinė – pati nežinai! Eik sau neplepėjusi, sùbinė medžio! Verda i verda kaip subinė po Užgavėnių. Ko čia kamšais [be darbo] kai subinė̃ po marškinius! Vyro giminė kaip šunio subinė̃. Išejo kaip į sùbinę bučiavęs (nieko nepešęs) . Purslojas kaip sùbinė į vandenį. Rokuokis kaip su sùbine. Susišnekėjov kaip subinãlė su naginale. Lauk, kol sùbinė kelmą ims lot (nesulauksi) . Aš tavęs tiek bijau kiek sùbinė išvirkščios drobulės. Subinė dirta ant to. Subinė mūso, votegas jūso. Už durną galvą subinelę atlups. Liežuvis ne votagas – subinės nepraplaks. Sùbinė ne koštuvis, pilvas ne grometa – viską valgom. Pilvas ne dvilinkė, subinė ne vieškelis, kulnia į balkį nerašysi. Nenoriančiam ir į sùbinę įplaka. Ne iš tavo panagės, iš vištelės subinė̃s. Juo skubini, juo sùbinė (juo skubi, juo nesiseka) . Ans niekam netinka, kišk sulenkęs į sùbinę. Imk į galvą, o ne į sùbinę. Galva uždėta, ka sùbinė lapų nepribirtų. O kam tu galvą nešioji ant pečių? A tam, ka sùbinė lapų neprikristų?! Prisėsk subinę, kad pelė neįlįstų (ramiai gyvenk) . Kad jau išsižios, tai subinė̃ pro gerklę matytis. Raškažis sùbinę drasko. Į sùbinę oro nebepripūsi (iš mirusių neprikelsi) . Geriau akmenį būčiau pagimdžius toj vietoj, tai kiaulė sùbinę būt turėjus kan paskasyt. Ka sùbinę paleisi, visi juoko gaus; ka liežuvį paleisi, i sùbinei kliūs. Duok alaus. – Alus tau sùbinę pradauš. Važiuok į Sedą, kad sùbinė pagedo. Gali eit į sùbinę stačias! Pareis [anyta] i gyvens, į sùbinę neįkąs. Su sùbine vieno amžiaus esu. Su viena sùbine dvi veseli neapšoksi (visur nesuskubsi) . Su viena sùbine dešimtį turgų neapjosi. Viena sùbine dvejų turgų neatliksi. Tė – tei giminė, ka duok – tei subinė̃. Liežuvis geras, o nagai subinė̃ [je]. Su liežuviu i marę išlaktumi, o su nagais nė sùbinės neatkasai (dideli pažadai, o ne darbai) . Nereikėjo akis sùbinė [je] turėti, būtumi pamatęs. Da teliukas subinė̃ [je] tebė [ra],
o jau peilį gelanda. Aukščiau už sùbinę neiššoksi. Subinė panižo – druska atpigs. Ne visada tep ropė kepa, kap subinė̃ nori. Vienas aplink briką, kitas aple sùbinę pliką. Pry subinės giminių nėr. Senai subinei naujas botagas (sena išteka už jauno vyro) . Nauja rykštė ant senos subinė̃s. Į seną sùbinę naujas kojas vis tiek niekas nebįstatys. Abu vieną subinę laižė. Gera (Minkšta) širdelė – plika subinelė. Tau bemiegant subìnėj dantys išdygs. Ant stogo kožnas mandras subinę rodyti. Iš subinė̃s smukęs, tarp rietų šutęs. Ar nori iš subinės smukusio? Senas senis, įdubus subinė. Namam kloniojas, miškui subinę rodo. Opšraus subinė apskretusi. Drūtas ponas visų subines mato. Dvylika brolių – viena subinė. drabužio dalis, dengianti sėdmenis: Kai sėdies, subinė̃ fukt i nusmunka. Mūsų buvo prastas apsirengimas: sùbinės užlopytos, marginiai sijonai. Su ačiuo sùbinę užsilopyk – atiduok, kas priklauso! Su dėkuo sùbinę užsilopyk, o mun piningais užmokėk! išangė. . apatinė ko nors dalis: Trobos ant sùbinių sėda, niekas netaiso. Butelio subinė̃ labai plati. Pakišk ritę kūliuo po sùbinei.

2. bulvės dalis be akučių: Akutes nupjausčiau, o čia tik sùbinės paliko. Bado metais tėvai ropių akeles liuob nupjaustys ir pasės, o subineles suvalgysma. Bepjaustant bulves sėklai, nemažai ir subiniùkių atsimeta.

3. adatos skylė siūlui verti, ąselė, bulė: Didelė sùbinė, greit įversu siūlą. Ta adata tura didelę sùbinę.

4. kuliamosios mašinos užpakalinė dalis su skyle, pro kurią išmetami šiaudai: Dvijau stokiatav pri sùbinei i šiaudus varykiatav pro durales laukon. Gausi nu sùbinės pakabinti.

5. Būk tu mun toks sùbinė – viską išpliurpė! Sùbinę pasiuntei, i pats eik iš paskui.
ant sàvo sùbinės sėdė́ti savarankiškai gyventi: Palauk, kad reiks ant sàvo subinė̃s sėdė́t, praeis visi mandrumai.
ant sàvo sùbinės sė́stis (atsisė́sti) pradėti savarankiškai gyventi: Kaip, sako, an sàvo sùbinės sė́sys, i to nebturėsi. An sàvo subinė̃s atsisė́do, pradėjo geriau dirbti.
ant vélnio sùbinės išeĩti iširti, virsti niekais: Išẽjo veselė ant vélnio sùbinės.
bíesui į sùbinę labai toli (nuvykti): Jug aš čia, rokuo [ja],
žinau, jug aš bíesuo į sùbinę nenuejau.
bùrną laikýti už sùbinę veidmainiauti: Jagu ji ma [n] nepatinka, kaip aš laikýsiu savo bùrną už sùbinę.
į kurią̃ sùbinę kur: Į kurią̃ sùbinę nukišai, ka negali rasti!
į sùbinę [keliù] . Keliù į sùbinę, i mauk tokia poni! Piningelius susiėmė [pamotė],
i tėvuo į sùbinę, i mauk.
į sùbinę pabučiúok. Aš savo gaidas grajysiu, i pabučiúok į sùbinę! Pabučiúok tu mun į sùbinę! Nesusilygau ir nedirbsu! Pabučiúok tu mun į sùbinę, baltai atsipraususi, žinai ką!
į sùbinę dùrti su ýla labai versti ką daryti: Ką aš n'imsiu – aš turiu imt, ka ma [n] dùria su ýla į sùbinę.
[kaĩp] į sùbinę kìšti (įkìšti.
sukìšti)

1. dėti bet kur (nenaudingą, nereikalingą dalyką): Tokias akis įsikišk į sùbinę. O po švento Mataušo kišk į sùbinę kepalušą.

2. veltui, tuščiai, nenaudingai išleisti: Sukišęs į subinę jos tą dvylika rublių. Sukìšo piningus kaĩp į sùbinę, jokios naudos neturėjo.
į sùbinę lį̃sti. pataikauti: Juo lendì į sùbinę, juo putas [marti]. Nė [ra] ko lį̃sti par daug į sùbinę.
į sùbinę patrū̃byti. Galia visi patrū̃byti į sùbinę tai bobai.
iš kuriõs vélnio (bíeso)
sùbinės neaišku, nežinia iš kur: Turėjo šautuvą ten dubeltauką iš senovės, iš kuriõs vélnio sùbinės buvo gavęs. Mūso Stasys ka parvedė [žmoną] iš kuriõs vélnio sùbinės.
iš sùbinės bỹra smė̃lis (smìltys.
pelaĩ) . Jau iš sùbinės smė̃lis bỹra, o dar boba kalba apie ženatvę. Iš subinė̃s jau pelaĩ bìrsta.
kiaurà sùbinė neturtingas: Ką iš ano gausi – sùbinė ano kiaurà.
kul̃nys mùšasi į sùbinę.
kulnìs mùšdamas į sùbinę. Leku leku visą amžių – kul̃nės į sùbinę mušas. Ir lėksi, broliuk, kulnis į subinę mušdamas, jei norėsi sveikus kaulelius išnešti.
lopetìnskis prie sùbinės. Lopetìnskis pri subinė̃s, nieko nebreik.
laukùs lóti sùbine plikam vaikščioti: Nuplyšau, prieita subine laukus loti.
mẽdžio (medìnė) sùbinė. Eik tu sùbine medžio, netiesa. Cit, tu sùbine mẽdžio, a neisi gulti! O jūs, sùbinės medìnės! Eisiu aš pats i pakinkysiu!
ne į sùbinę spìriamas puikus, geras, neapsileidęs: Buvo motriška ne į sùbinę spiramà, darbininkė.
pãskui (kieno)
sùbinę váikščioti tvarkyti, ką kitas netvarkingai padaro, palieka: Viską išmėčioji, pãskuo tavo sùbinės i váikščiok!
paskutìnis narỹs leñda (eĩna)
iš sùbinės. Paskutinis narỹs iš subinė̃s leñda – gerybė motriškos!
per sùbinę pérvaryti praleisti maistui, gėrimams: Par sùbinę párvaro viską, nėko netura.
pilnà sùbinė gerai gyvena, visko pertekęs: Žmonims pilnos sùbinės. Pilnà sùbinė, nebžino, ko nora. Kol subinė̃ pilnà, tai nieko nedirba.
pipìrą grū́sti sùbinėje labai šykštauti: Grū́da sùbinė [je] pipirą, o netura nėko.
plikà sùbinė visiškas beturtis: Kur tu eisi, kad subinė̃ plikà.
prie (kieno)
sùbinės išlaikomas, lepinamas: Py motynos sùbinės buvę, nėko nežino.
smer̃tis į sùbinę bàgariuoja arti mirtis: Benušoksi tu kur, ka jau smer̃tis į sùbinę bàgariuo [ja].
smer̃tis sùbinę úosto arti mirtis: A teip, a teip smer̃tis sùbinę úosto.
su sùbine susipỹkti imti viduriuoti: Buvau su sùbine susipỹkusi, i gan.
sùbinėmis badýtis. stumdytis, trūkstant vietos: Nėr kur apsisukt – sùbinėm bãdos. Bãdomos sùbinėms – tiek tos vietos.
sùbinę bučiúoti labai sugyventi: Ana buvo su tais geruoju, sùbines bučiãvo, o paskui pagaliais laidės – tiek susipyko.
sùbinės diẽną niekada: Nebent sùbinės diẽną tu eisi į giminaziją!
sùbinę džiùginti lepiai gyventi: Nė ponai subinãlės nebdžiùgins, karietose nebvažinės.
sùbinė gáudo márškinius. Jau ir pačiam tiek tesiranda, subinė marškinius gaudo.
sùbinėje gíeda nežinia kur (pradingęs): Matai, tavo užpirkėjas subinė̃ [je] gieda.
sùbinė gróbsto márškinius. Kaip sùbinė márškinius gróbsto, gerybė žmogaus!
sùbinė pàėmė vir̃šų pasidavė ištvirkimui, pasileido: Sùbinė vir̃šų pàėmė – su vaiku paliko.
sùbine juõktis. tyčiotis: Sùbine juõkas iš tų mergų. Sùbinėm juõksis visi iš tavęs.
sùbinė nukándo nagùs nemoka ko dirbti: O pati nemoki, tavo nagùs gal subinė̃ nukándo?
sùbinėmis kriaušýtis stumdytis, trūkstant vietos: Būtumėt matę, kaip čia dirbo – subinium̃s kriaũšės.
sùbinę laižýti pataikauti: Niekas ten anam sùbinės nelaĩžo. Dar žalčiuo laižýk sùbinę, a žinai, kas esanti?!
sùbinę įmer̃kti į bėdą pakliūti: Bijau įmerkti subinę.
sùbinę atmèsti susirgti, pasiligoti: Pasiutimo pilna, ka i sùbinę àtmetė.
sùbinę atnèšti ateiti: A tos bobos pačios negali sùbinę atnèšt ir pasimt?
sùbinės nepanèšti nutukti: Ji pas vyrą turi gerą gyvenimą, jau subinė̃s nepàneša.
sùbinę prisipìlti. pasigerti: Sakiau, be klauso – i vėl parejo sùbinę prisipýlęs.
sùbinę išpū̃sti supykti: Ar tu manai, kad sùbinę išpū̃si ir nevaikščiosi su manim, tai aš verksiu?!
sùbinė putója. Dirba, ka i sùbinė putó [ja].
sùbinė raũkos ima baimė: Kad šuo sulo [ja],
mun sùbinė raũkos.
sùbinė rỹna márškinius. Iš tos baimės subinė marškinius ryna.
sùbinę ródyti tyčiotis: Tu lankstais, o anie tau sùbinę ródo. Kad grybai dygsta, aš baduo sùbinę ródau.
sùbinę paródyti. būti nedėkingam, palikti likimo valiai: Sùbinę paródo tikras vaikas, o čia augintinis.
sùbinei užrùkti. kukliau gyventi, prasčiau maitintis: Daba biškį sùbinės užrùks.
sùbinei slū̃žyti vemti: Tas y [ra] prasčiai, ka reik sùbinei slū̃žyti.
sùbinę susùkus skubant: Eisi sùbinę susùkęs, ka tik suspėtumi.
sùbinę trìnti eiti mokslus: Nu jau, tiekus metus sùbinę trýnęs negaus kokio darbo!
trupùtį trìnti sùbinėje, būti šykščiam.
vė́jo nebėrà sùbinėje atėjo senatvė: Ka vė́jo sùbinė [je] nebė̃ [ra],
i sėdėk pečių apsižergęs.
velniaĩ leñda per sùbinę. Par sùbinę leñda velniaĩ! – Tau lenda!
žẽmę badýti sùbine labai stengtis: Neparkalbėsi tu jos, koc sùbine žẽmę badýk!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'subine' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis