„Subatėlė“ – tai mažybinė forma nuo žodžio subata (šnek. k. – „šlepetė“, „šlepečionė“). Vartojama švelniai šmaikščiai ar meiliai apibūdinti nedidelę, nepatogią, prastos būklės ar seną patalpą, namą, trobelę.
Pavyzdžiai:
1. Senei subatėlei stogas jau ėda rūdys.
2. Gyveno jie mažoje subatėlėje prie ežero.
3. Kokia čia subatėlė – langai suplyšę, durys ėdulos!
Trumpai: maža, prasta būstinė/trobelė (šnek., dažnai su švelniu juokeliu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.