„Suabėdoti“ reiškia susilpnėti, netekti jėgų, išsekti (dažniausiai apie žmogų, gyvūną, augalą). Tai veiksmažodis, vartojamas kalbant apie fizinį ar jausminį nusilpimą, nuvargimą.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis labai suabėjo.
2. Ilgą kelionę pabaigę žirgas suabėjo.
3. Karas šalį ne tik sugriovė, bet ir suabėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.