stybžolės
„Stybžolės“ – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis šlaunies raumenis (dažniausiai galvijų ar kitų gyvulių), taip pat kartais – šlaunį ar šlaunikaulį. Žodis yra archajiškas, dažniausiai sutinkamas senose patarlėse, sakmėse ar tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Patarlėje:
„Ilgos stybžolės, bet trumpos mintys“ – metaforiškai apie žmogų, kuris yra stiprus fiziniu požiūriu, bet negalvoja giliai.
2. Tautosakoje / sakmėse:
Vartojamas apibūdinti gyvulių fizinę jėgą ar mėsos dalį (pvz., jautienos stybžolės).
3. Šiuolaikiniame vartojime:
Retai vartojamas, dažniau kaip stilistinė priemonė, pabrėžianti archajišką ar žemaičių kalbos atspalvį.
Trumpai:
Tai senas žodis, reiškiantis šlaunies raumenis/šlaunį, dabar vartojamas beveik tik folkloro kontekste ar stilizuotoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.