stuonis

„Stuonis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pūdymą, puvimą, gedimą (pvz., augalų, medienos), taip pratęstai ir moralinį puvimą, žlugimą.

Pavyzdžiai:
1. Medžio stuonis – kai medis pūva nuo vidaus.
2. Tautos stuonis – metafora apie visuomenės moralinį nuopuolį.
3. Stuonio žodis – senojoje raštijoje vartotas kaip „pūlio, gedimo“ sinonimas.

Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Stuonis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pūdymą, puvimą, gedimą (pvz., augalų, medienos), taip pratęstai ir moralinį puvimą, žlugimą. Pavyzdžiai: 1. Medžio stuonis – kai medis pūva nuo vidaus. 2. Tautos stuonis – metafora apie visuomenės moralinį nuopuolį. 3. Stuonio žodis – senojoje raštijoje vartotas kaip „pūlio, gedimo“ sinonimas. Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.