„Stuomenėlis“ – tai mažybinė forma nuo žodžio stuomenė, reiškiančio šakelę, šakelį, šaknį arba nedidelį kamieną. Dažniausiai vartojama kalbant apie ploną, lankstų augalo stiebą ar šakelę.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai laužo stuomenėlius laužui.
2. Pynė vainiką iš gražių gėlių ir žalių stuomenėlių.
3. Sutraukė stuomenėlius, kad išvalytų takelį.
Trumpai: tai maža šakelė ar stiebelis, dažnai naudojama pynimui, kurui ar paprastiems darbams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.