„Stuobringas“ yra lietuviškas žodis, reiškiantis storašaknį, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai apie vyrą). Vartojamas neigiamai, pabrėžiant nevikrumą, lėtumą ar nemandagumą.
Pavyzdžiai:
1. Koks stuobringas – vėl viską išgriovė!
2. Nejudėk kaip stuobringas, padėk nešti!
3. Su tokiu stuobringu nieko nepasieksi.
Sinonimai: bukaūsis, apsnūdęs, nerangus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.