stučia

„Stučia“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis stumti, grūsti, smogti (dažniausiai smailiu daiktu ar kūno dalimi).

Pavyzdžiai:
1. Jis stučė pirštu į kortą. (parodė)
2. Kaimynas stučė man alkūnę į šoną. (stumė)
3. Vaikas stučė pieštuku į popierių. (smogė)

Pastaba:
Žodis dažniausiai vartojamas neformaliame kontekste, pvz., pokalbiuose ar literatūroje, kad pabrėžtų staigų, aštru judesį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stucia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Stučia“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis stumti, grūsti, smogti (dažniausiai smailiu daiktu ar kūno dalimi). Pavyzdžiai: 1. Jis stučė pirštu į kortą. (parodė) 2. Kaimynas stučė man alkūnę į šoną. (stumė) 3. Vaikas stučė pieštuku į popierių. (smogė) Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas neformaliame kontekste, pvz., pokalbiuose ar literatūroje, kad pabrėžtų staigų, aštru judesį.