.
striubuñgalis. striubū́ngalis.
1. storas pagalys, rąstgalys: Vežant medžius, iškrito vienas striubuñgalis. Įdėk į krosnį kokį striubuñgalį. Ir nusipenėjimas ano, kad atrodo kaip striubuñgalis. Abudu esatav be nūsaikos augusiu: tu striubuñgalis it kankorėžis, o ans išstypėlis it žardkartis.
2. storas išmatų gabalas.
3. pasturgalis. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.